Moterų sprinte šiuo metu karaliauja trys bėgikės – jamaikietės Shelly–Ann Fraser (pasaulio čempionate Berlyne pasiekusi geriausią to laikotarpio sezono rezultatą pasaulyje – 10,73 sekundės) ir Kerron Stewart (atsilikusi nuo S.A.Fraser tik 0,02 sekundės dalimi) bei amerikietė Carmelita Jeter, kuri sezono pabaigoje užfiksavo 10,64 sekundžių laiką. Būtent šios trijulės praėjusio sezono rezultatai likusias konkurentes paliko toli už nugarų.
S.Simpson – viena smulkiausių pasaulio sprinterių. Jos ūgis 1,63 metro, svoris – 44 kilogramai.
Asmeninis S.Simpson rekordas – 10,82 sekundės, jis pasiektas 2006 metais Sandraugos žaidynėse. Pasaulio čempionate Berlyne ji nestartavo ir tai buvo antras iš eilės pasaulio čempionatas, praleistas dėl traumų. Skausmas keliuose ir reabilitacija po operacijų privertė jamaikietę praleisti kone visą 2007 metų sezoną. Tačiau ji sugebėjo grįžti ir laimėti sidabrą Pekine. O štai 2009 metų sezoną S.Simpson vėl leido besigydydama traumas ir ant chirurginio stalo. Tiesa, ji bandė savo jėgas Jamaikos čempionate vasaros pradžioje, tačiau pusfinalyje liko vos penkta ir į nacionalinę rinktinę, žinoma, nepateko. Tuo jos sezonas ir buvo baigtas.
Tačiau sportininkė net į šią nesėkmę žiūri optimistiškai. „Šis startas man suteikė didelį malonumą. Visų pirma, buvau pasiilgusi varžybų dvasios ir įtampos. Antra, supratau, kad galiu dalyvauti varžybose ir su skaudamais keliais, tačiau to skausmo nejausti. Žinoma, man nebuvo lengva stebėti pasaulio čempionato 100 metrų bėgimo finalą – finalą, kuriame manęs nebuvo. Emocijų buvo tiek daug, kad teko atsisakyti komentuoti šį bėgimą „Eurosport“ kanalui. Buvau labai nusivylusi, prieš akis bėgo olimpiniai Pekino vaizdai. Tačiau kaip bepergyvenčiau, esu labai patenkinta komandos draugių pasiekimais.“
Sprinterė sako, jog supranta – norint grįžti į rungties elitą reikės dirbti gerokai daugiau nei anksčiau. „Laikas bėga greitai... Niekas jau net neatsimena Pekino sidabro laimėtojos S.Simpson, visi kalba tik apie Carmelitą, Kerron ir Shelly–Ann. Tad man teks dirbti kaip išprotėjusiai, kad vėl jas pasivyti. Reikia vėl atgauti fizines kondicijas ir tobulinti bėgimo techniką. Tik padariusi tai aš galėsiu panaikinti tą 10 metrų deficitą, kuris yra dabar tarp manęs ir jų.“
S.Simpson – viena smulkiausių pasaulio sprinterių. Jos ūgis 1,63 metro, svoris – 44 kilogramai.
„Sprinte galite mane lyginti su coliuke. Norėdama konkuruoti su priešininkėmis turiu labai gerai startuoti. Kita mano silpna vieta – paskutiniai 30 distancijos metrų, kuomet prarandu greitį. O tai iš karto kelia klausimą, kaip suprastėja mano bėgimo technika finišuojant.“
Šiuo metu bėgikė su treneriu Stevenu Francisu dirba būtent ties šiais techniniais elementais. „Treniruotėse dažnai bėgu 300 metrų distanciją. Ir paskutiniuose 50 metrų, kai pavargstu, išlenda minėta problema – vietoj to, kad lenkčiau galvą ir korpusą į priekį, aš atsilošiu atgal. Tuomet treneris mane verčia bėgti dar 2 ar 300 metrų, kol grįžta refleksas save kontroliuoti.“
Pats treneris mano, kad ateinantis sezonas bus sprinterei grynai darbinis. Tiesa, sunku prognozuoti, kaip darbinius krūvius atlaikys traumuoti keliai ir kaip susiklostys eilinis S.Simpson sugrįžimas. Aišku tik tiek, kad tokios patirties ji jau turi...
