Vis dėlto abu startai iki šiol įvyko 1500 metrų rungtyje, o pirmadienį „Alexander“ stadione Birmingame S.Bertašius ratus suko kur kas ilgiau – 5000 m distancijoje.
„Vertinu neblogai. Manau, pademonstravau tai, ką šiandien ir galiu pademonstruoti, – po finišo kalbėjo stajeris.
– Turbūt toks mano patekimas į šį čempionatą (per reitingų sistemą, – past.) pakoregavo ir mano sportinę formą... Iki pat paskutinės akimirkos reikėjo kovoti dėl reitingo taškų. Ir jau jaučiau, kad jėgos nebeatsistato... Gaila, kad į čempionatą atvažiavau galbūt šiek tiek blankesnių spalvų nei buvau, tarkim, birželio mėnesį, kuomet mano sportinė forma buvo tikrai gera (13:25.92, – past.).
Mintys – dviprasmiškos, bet galų gale džiaugiuosi, kad pavyko praverti čempionato duris. Nauja rungtis. Egzotiška Lietuvai. Dėl to tikrai džiaugiuosi.“
Ryškiai finalą pradėjęs S.Bertašius iš pradžių netgi diktavo tempą konkurentams, o galiausiai finišavo per 13 min. 36,22 sek.
Jam atiteko 17 vieta tarp 23 finale startavusių stajerių. Beje, du iš jų nefinišavo, o distancijoje įvyko ir rimta griūtis.
„Taktika turbūt apsisprendė per pirmus 100 metrų. Išbėgau ryžtingai, bet tikrai ne maksimaliu greičiu. Pamačiau, kad niekas į priekį tikrai veržtis nenori ir diktuoti tempo nelinksta. Lyderiai įprastai to ir nedaro. Jie nori saugoti jėgas, bėgti rikiuotės gale, vengti galimų griuvimų.
Atsidūriau priekyje ir taip bent jau pasirūpinau, kad tas pirmas kilometras nebūtų absurdiškai lėtas, kokius kartais juos pamatome.
Vėliau antro pagal prastumą (asmeninio) rezultato savininkas suomis išėjo į priekį. Tai mes dviese – dviejų prasčiausių asmeninių laikų savininkai (šypteli) – padiktavome tempą pirmus du kilometrus.
Džiaugiuosi, kad dėl to ir nugalėtojo laikas, kiek mačiau, geresnis nei įprastai tokiuose čempionatuose būna. Manau, mes prie to prisidėjome“, – šypsojosi S.Bertašius.
Europos čempionu vėl tapo garsusis Jakobas Ingebrigtsenas, bėgęs greičiausiai šiame sezone – 13 min. 15,29 sek. Po Achilo bėdų pasveikęs norvegas triumfavo sau įprastu stiliumi – į priekį šaudamas jau finišo tiesiojoje.
Sidabras atiteko vokiečiui Florianui Bremmui (13:15.60), bronza – prancūzui Etienne Daguinos (13:16.09).
- Tai – trečiasis S.Bertašiaus žemyno čempionatas. 2018-aisiais jis užėmė 6 vietą 1500 m rungties finale, o 2022 m. toje pačioje distancijoje finišavo 15-as.
- 5000 m greičiausiai karjeroje S.Bertašius nubėgo šių metų birželį Vienoje – 13 min. 25,92 sek.
- Šios rungties Lietuvos rekordas stadione nuo 1979 m. vis dar priklauso legendiniam Aleksandrui Antipovui (13:17,9).
- Tuo metu S.Bertašius yra 5000 m bėgimo Lietuvos rekordininkas uždarose patalpose (13:27,0).
S.Bertačiui Lietuvos rekordai priklauso 1500 ir 3000 metrų rungtyse, tačiau į šias pirmenybes pagal reitingą jis pateko 5000 m distancijoje.
„Dabar kurį laiką ir bėgsiu 5000 m, o po kelerių metų – manau, gal ir dvigubai ilgesnę distanciją. Po to galbūt dar dvigubai. Ir dar... Žodžiu, dvigubinsim, kiek tik jėgos leis, – tęsė daugkartinis Lietuvos čempionas.
– Roma turbūt buvo ta stotelė – tas nepatekimas į praėjusį Europos čempionatą, kuris ir leido man susivokti, kad reikia atsisveikinti su 1500 m rungtimi. Judėti tolyn ir žiūrėti, ką dar galima išspausti.
Vis tiek, sportuojant, norisi važiuoti į tuos čempionatus, į juos patekti. Džiaugiuosi, kad būtent šioje distancijoje atradau save iš naujo.“
S.Bertašius tapo tik antruoju lietuviu 5000 m rungtyje Europos čempionate, nuo pirmojo tokio starto praėjus net 55 metams.
1971 m. Helsinkyje Petras Šimonėlis šioje rungtyje buvo 10-as.
„Šiemet dar laukia vienas startas Suomijoje, kur taip pat bėgsiu 5000 m. Ir dar dalyvausiu pasaulio plento čempionate Kopenhagoje. Ten 5 km bėgsiu plentu ir uždarysiu savo sezoną“, – užbaigė S.Bertašius.
Lietuvių tvarkaraštį ir lūkesčius Europos čempionate rasite čia.













