„Kaip bebūtų sunku, turiu galimybę žaisti už Lietuvos rinktinę ir tai mane veda į priekį. Tikiu, kad po daugelio metų sūnus manimi didžiuosis ir būsiu pavyzdys jam“, – pasakojo A. Rachimovas.
A. Rachimovą pakalbinome prieš artėjančias rungtynes Šiauliuose su Vengrijos rinktine.
Tikėjau ir žinojau, kad jei dar labiau stengsiuos, galbūt vieną dieną pateksiu į vyrų rinktinę. Ir tas įvyko. Tai pareikalavo daug užsispyrimo, pasiaukojimo, pastangų bei tikėjimo. Atstovauti savo šaliai kiekvienam sportininkui yra didelė garbė.
– Savo sportinį kelią pradėjote Plungėje. Kaip atsitiko, kad užsikrėtėte regbio virusu?
– Regbį pradėjau lankyti būdamas 12 metų. Prieš tai lankiau futbolo treniruotes, bet buvau išmestas dėl to, kad praleidau dėl ligos keletą treniruočių, o treneriams apie sirgimą nepasakiau. Po to praėjo keli mėnesiai ir brolis pradėjo lankyti regbio treniruotes, todėl ir aš norėjau išbandyti kitą komandinę sporto šaką. Apskritai buvau aktyvus, labai mėgau sportą, nors regbis tuo metu skambėjo kaip egzotika. Mano pirmasis treneris buvo Ričardas Skrinskis. Jau po dviejų savaičių žaidžiau pirmas rungtynes ir man padarė įspūdį tai, kad greitai galėjau save realizuoti.
– Kokie geriausi prisiminimai iš laikų, praleistų Plungėje?
– Visada didžiavausi, kad esu iš Plungės, kad galiu atstovauti savo mylimam klubui. Esu bandęs raginti visus savo draugus užsiimti šia sporto šaka ir nemažai jų esu atvedęs į treniruotes. Vienus prikalbinti būdavo lengviau, kitus sunkiau. Vieną draugą kalbinau 2,5 metų ir tos pastangos nenuėjo veltui, nes su laiku jis tavo vienu iš svarbiausių žaidėjų Plungėje.
– Ką jums reiškia atstovauti Lietuvos regbio rinktinei?
– Sakoma, kad svajonės pildosi. Aš tuo tikiu. Bėgams metams nuo treniruočių pradžios norėjau ir svajojau atstovauti savo amžiaus šalies rinktinei. Su jaunių rinktine teko pabuvoti Paryžiuje, pasaulio regbio čempionate. Tai buvo pirma išsipildžiusi svajonė, jaučiausi nežmoniškai laimingas. Po to tikėjau ir žinojau, kad jei dar labiau stengsiuos, galbūt vieną dieną pateksiu į vyrų rinktinę. Ir tas įvyko. Tai pareikalavo daug užsispyrimo, pasiaukojimo, pastangų bei tikėjimo. Atstovauti savo šaliai kiekvienam sportininkui yra didelė garbė.
– Kaip atsidūrėte Australijoje? Ką ten veikiate?
Visada didžiavausi, kad esu iš Plungės, kad galiu atstovauti savo mylimam klubui. Esu bandęs raginti visus savo draugus užsiimti šia sporto šaka ir nemažai jų esu atvedęs į treniruotes.
– Australija buvo ta šalis, apie kurią dar būdamas visai mažas, svajojau. Todėl pasitaikius galimybei, nusprendžiau ten nuvykti. Šiuo metu dirbu, mokinuosi ir lankau regbio treniruotes.
– Kaip Australijoje vertinamas regbis?
– Regbis Australijoje – sporto šaka numeris vienas. Kaip Lietuvoje krepšinis, taip ten – regbis. Atrodo, kad visi tik jį ir sportuoja. Net oro uoste patikrą lengviau praeiti, kai pasakau, kad vykstu atstovauti savo šaliai regbio varžybose.
– Neseniai tapote tėvu. Kodėl nusprendėte leistis į tokią tolimą kelionę?
– Regbis – mano pirmoji meilė. Šį kartą apsisprendimas buvo labai sunkus, nes prieš kelias dienas tapau tėvu. Buvo sunku palikti ką tik gimusį sūnų ir šeimą. Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku, galvoju, jog turiu gerą galimybę žaisti už Lietuvą. Tai mane vedė į priekį. Tikiu, kad po daugelio metų sūnus manimi didžiuosis ir būsiu jam pavyzdys.
– Ką galite pasakyti apie atsinaujinusią Lietuvos rinktinė ir trenerį iš PAR?
– Permainas vertinu teigiamai. Rinktinėje turi žaisti geriausi ir labiausiai regbiui atsidavę žmonės. Labai smagu, kad rinktinė turi aukšto lygio specialistą. Tikiu, kad su šiuo treneriu rinktinė pasieks visus užsibrėžtus tikslus. Mes turime mokintis iš geresnių, norėdami patys tapti gera komanda.
Lietuvos – Vengrijos rungtynės bus žaidžiamos šeštadienį 14.00 val. Šiaulių centriniame stadione.
