TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviško sporto litai

Robertas Javtokas
„Scanpix“ nuotr. / Robertas Javtokas gali sau leisti mėgautis gyvenimo malonumais.
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Profesionalus sportas – milžiniški pinigai. Ši aksioma žinoma visame pasaulyje. Ar ji galioja Lietuvoje? Atsakymas „taip“ – tik kalbant apie krepšinį.

Be krepšininkų, pragyventi iš to, ką gauna už savo talentą, tarp komandinių sportų šakų atstovų, Lietuvoje gali nebent kelių stipriausių ir turtingiausių futbolo komandų žaidėjai. Apie pinigus sporto pasaulyje ne visada kalbama noriai, bet daugelį dalykų, nors ir su nedidele paklaida, bandyti įvertinti galima.

Krepšininkų milijonai

Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Robertas Javtokas per sezoną uždirba per milijoną JAV dolerių. Jo komandos draugas Paulius Jankūnas – beveik pusę milijono eurų, dar vienas „Žalgirio“ krepšininkas Mantas Kalnietis – 250 tūkst. eurų. Tokia yra spindinti lietuviško komandinio sporto algų piramidės viršūnė.

Bet krepšinis krepšiniui nelygu. Net aršiausio kauniečių konkurento Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderių uždarbiai – daug kuklesni. Geriausiai apmokamų šios komandos žaidėjų – Renaldo Seibučio, Jono Valančiūno – algos prilygsta tik tam, ką uždirba M.Kalnietis. Kita vertus, ir šios sumos yra kosminės bendroje lietuviško sporto finansinėje mozaikoje.

Turtingieji turi savų rūpesčių. Kalbama, kad „Žalgiris“ kartais vėluoja sumokėti algas, bet ne drastiškai – uždelsiama iki mėnesio ir oficialiai tai pavadinama „terminų peržiūrėjimu“. „Lietuvos rytas“ ne tik su J.Valančiūnu, bet ir su jam atstovaujančiais agentais privalo atsiskaityti dienos tikslumu, nes kitaip bus pažeista griežta sutartis su NBA klubu „Toronto Raptors“, kuriam priklauso krepšininkas. Tai kainuotų brangiau.

Turtingieji turi savų rūpesčių. Kalbama, kad „Žalgiris“ kartais vėluoja sumokėti algas, bet ne drastiškai – uždelsiama iki mėnesio ir oficialiai tai pavadinama „terminų peržiūrėjimu“.

Šios aplinkybės – tik dėmės saulėje palyginti su kitų klubų kasdienybe. Klubų, kurių žaidėjai milijonų neuždirba, bet ir skurdu jų gyvenimo nepavadinsi.

LKL klubus pagal krepšininkų algų biudžetus galima dalyti į tris kategorijas. Pirmoji – „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Antroji – komandos, tradiciškai kovojančios dėl šalies čempionato bronzos: „Šiauliai“, Utenos „Juventus“, Prienų „Rūdupis“, nuo šio sezono – ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Trečioji kategorija – visi kiti.

Pretendentų į LKL bronzą situacija – nevienoda. Oficialių biudžetų skaičiai ne visada objektyviai atspindi piniginių jėgų santykį: vieni statosi arenas, kiti jas jau turi, vieni ieško žaidėjų rinkoje ir visą finansinę atsakomybę už jų kontraktus prisiima sau, kiti sudaro sutartis su stipriausiais Lietuvos klubais bei nuomojasi jų krepšininkus, šių žaidėjų algų naštą dalydamiesi taip, kaip sutaria tarpusavyje.

Praėjusį sezoną kalbėta, kad „Rūdupio“ lyderio Ado Juškevičiaus alga buvo 50 tūkst. eurų. 70 proc. šios sumos mokėjo „Žalgiris“. Prienų ir Kauno klubų bendradarbiavimas išliko ir šį sezoną. „Lietuvos rytas“ atrado panašų santykį su „Pieno žvaigždėmis“ – į Pasvalį prieš komandos debiutinį sezoną LKL čempionate persikėlė būrys buvusios dukterinės sostinės klubo komandos) „Perlas“ žaidėjų ir treneris Robertas Štelmaheris.

Kalbama, kad šį sezoną Prienuose ir Pasvalyje komandų lyderių uždarbiai siekia po 12–15 tūkst. Lt per mėnesį. Panašiai, kaip ir „Šiauliuose“. Brangiausias šios komandos krepšininkas amerikietis Denzelas Bowlesas sezonui įsibėgėjus į Filipinus persikėlė už 20 tūkst. JAV dolerių mėnesio atlygį. Šiauliuose jis uždirbo kelis kartus mažiau, todėl atsakyti į klausimą, koks buvo krepšininko uždarbis Lietuvoje, lengvai gali padėti paprasčiausia skaičiuoklė.

Utenoje krepšininkai uždirba šiek tiek mažiau nei Prienuose, Pasvalyje ar Šiauliuose. Sako, geriausiems per mėnesį mokama 8–10 tūkst. Lt.

Apatinėje LKL turnyro lentelės dalyje honorarai dar kuklesni. Daugumos komandų finansinės galimybės – maždaug vienodos. Klubai savo lyderiams pajėgia mokėti iki 7 tūkst. Lt per mėnesį, o tie, kurie daugiau laiko praleidžia ant suolo, per tą patį laikotarpį gauna du ar tris tūkst. litų. Tačiau net ir tai yra sumos, kurių daugelis Lietuvoje rungtyniaujančių futbolininkų gali tik pavydėti.

Futbolininkų premijos

Praėjo laikai, kai „Kaunas“, jei tikėtume buvusio Lietuvos futbolo federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus kažkada išsakytu teiginiu, sugebėjo įsiskolinti milijoną litų legionieriams, kurių ne vienas arba trynė atsarginių suolo kraštą, arba žaidė „Šilutėje“. Tada ir Vilniaus „Vėtra“ savo žvaigždėms mokėjo per 20 tūkst. Lt per mėnesį, o FC „Vilnius“ talentingiausiems komandos brazilams atseikėdavo nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Tuomet net vidutinis stiprios komandos futbolininkas galėjo tikėtis 7 tūkst. mėnesio algos. Dabar viskas daug kukliau.

Skaičiuoti svetimus pinigus kalbant apie futbolą Lietuvoje sunkiau nei vertinant krepšininkų kontraktus. Daugelis A lygos klubų taiko finansinio skatinimo sistemą, kurios esmė tokia: laimi ir žaidi – uždirbi, pralaimi ir sėdi ant suolo – pats kaltas.

Labiausiai ši sistema išplėtota Panevėžio „Ekrane“. Praėjusį sezoną komandos žaidėjams buvo pažadėtos premijos, jei čempionato starte bus iškovotos penkios pergalės iš eilės. Klubo prezidentas Aušrys Labinas yra pasakojęs, kad jaunas žaidėjas Arnas Ribokas, iš antrosios klubo komandos sugebėjęs peršokti į pirmąją ir joje įsitvirtinti, savo mėnesio pajamas padidino kelis kartus – iki kelių tūkstančių litų.

Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkams skiriamos nedidelės premijos už pergales ir pažadėta solidi finansinė injekcija už A lygos čempionų titulą. Kita sostinės komanda „Reo“ premijas reitinguoja: jei laimi prieš „Ekraną“ – suma viena, jei prieš Klaipėdos „Atlantą“ – kita.

Oficialių lygos žaidėjų algų reitinge, kaip teigiama, pirmauja Marijampolės „Sūduvos“ brazilas Rafaelis Ledesma, kuriam kiekvieną mėnesį mokami 10 tūkst. garantuotų litų. Bet pagal pajamas, priklausomai nuo premijų, jį gali aplenkti kitos čempionato žvaigždės.

„Scanpix“ nuotr./Lietuvos rankininkai grumiasi už mažesnį nei vidutinis atlygį.
„Scanpix“ nuotr./Lietuvos rankininkai grumiasi už mažesnį nei vidutinis atlygį.

Tarkime, patyrę „Ekrano“ futbolininkai Mantas Savėnas, pastaruosius keletą metų Rusijoje uždirbdavęs po 20 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, ar Andrius Velička, kurį „Glasgow Rangers“ dar visai neseniai pirko už milijoną svarų sterlingų. Arba toje pačioje komandoje žaidžiantis Lietuvos rinktinės futbolininkas Ramūnas Radavičius.

„Ekrano“ finansiniai pajėgumai lieka didžiausi lietuviško futbolo pasaulyje. Bet ir „Sūduva“, ir „Žalgiris“ šį sezoną stipriausiems savo legionieriams yra pajėgūs pasiūlyti po 10 tūkst. Lt per mėnesį. Žemutinė algų riba šiuose klubuose – 4 tūkst. Lt.

Artimiausia lyderių konkurentė – Pakruojo „Kruoja“, kurios futbolininkai, teigiama, gali pretenduoti į 5–7 tūkst. Lt mėnesio pajamas. Geriausiai apmokamas žaidėjas ne iš lyderių trejeto –  „Šiaulių“ žvaigždė Artūras Rimkevičius, kurį klubas išlaikė pasiūlęs maždaug 7 tūkst. algą.

Kiti A lygos čempionato dalyviai savo futbolininkams siūlo kuklesnes galimybes. „Reo“, Alytaus „Dainavoje“, Tauragės „Taure“, Gargždų „Bangoje“ 2 tūkst. Lt per mėnesį yra solidi alga, 3 tūkst. – prašmatni.

Visų kitų vargai

Vis dėlto profesionaliai žaisti futbolą Lietuvoje nėra taip sunku, kaip būti rankininku, regbininku, tinklininku ar ledo ritulininku. Jei kas nors šių sporto šakų atstovams pasiūlytų porą tūkstančių litų per mėnesį, jie, reikia manyti, pasijustų tarsi patekę į rojų.

Vis dėlto profesionaliai žaisti futbolą Lietuvoje nėra taip sunku, kaip būti rankininku, regbininku, tinklininku ar ledo ritulininku

Vilniaus „Baltica“, rungtyniaujančios Žemyno ledo ritulio lygos (KHL) kuruojamame MHL jaunimo komandų turnyre, geriausi žaidėjai uždirba 900 eurų per mėnesį. Bet šis standartas – ne lietuviams. Mūsų šalies atstovai, pasirašę kontraktus su klubu, gauna po 300–400 eurų.

Šalies rankinio lygos čempionas Klaipėdos „Dragūnas“, kuriam prieš keletą metų konkurentai iš Vilniaus galėjo tik pavydėti, kai uostamiesčio atstovai persiviliojo iš sostinės šalies rinktinės vartininką, pasiūlę jam 1 500 Lt per mėnesį, dabar savo žaidėjams išgali mokėti vos po 700 Lt. Kita vertus, „Dragūno“ žaidėjams žadamos solidžios premijos, jei jie apgins čempionų titulą. Išdalijus šias premijas per visą sezoną, stipriausio šalies rankinio klubo žaidėjai uždirbtų maždaug po tūkstantį litų per mėnesį.

Rankininkai ar ledo ritulininkai gali tik pavydėti krepšininkams, kurie net žaisdami antrajame pagal pajėgumą šalies čempionate – Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) – uždirba keliskart daugiau. Labiausiai patyrusių NKL žaidėjų pasirašomi kontraktai ir LKL gėdos nepadarytų. Jų vertė – 4 ar 5 tūkst. Lt per mėnesį.

Kol kas situacija Lietuvoje tokia: jei norite leisti vaiką į komandinio sporto treniruotes ir tikitės, kad jam ateityje tai taps pajamų šaltiniu, rinkitės krepšinį. Blogiausiu atveju – futbolą. Jei mėgstate kitus žaidimus, laukite, kol valstybės požiūris į sportą iš esmės pasikeis.

SKAIČIAI

700 Lt – tiek per mėnesį uždirba šalies rankinio čempionų „Dragūno“ ekipos narys.

1 milijonas JAV dolerių – tiek per metus uždirba „Žalgirio“ krepšinio klubo vidurio puolėjas Robertas Javtokas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką