Su sporto srities atstovais B.Lapassetas diskutavo apie sporto ateitį, ypatingą dėmesį skiriant žaidėjų pirkimų-pardavimų problemoms. „Regbis nesusiduria su tokiomis problemomis kaip futbolas, kuriame žaidėjų perėjimai ir didžiulės perėjimų sumos tampa galvos skausmu šio sporto atstovams. Regbyje yra gerbiamos sutarties sąlygos, kai žaidėjas įsipareigoja tam tikrą laiką atstovauti vienam ar kitam klubui. Abi šalys siekia laikytis šio susitarimo”, - teigė IRB vadovas.
Tuo pačiu, B.Lapassetas susipažino su Lietuvos regbiu bei pastarųjų metų veiklos rezultatais. Jo nuomone, labai svarbu turėti aiškų tikslą, numatyti kaip jo bus siekiama ir kokios tam reikalingos priemonės. „Mane labai nudžiugino Lietuvos regbio siekis patekti į olimpines žaidynes. Tai labai ambicingas, bet tuo pačiu ir pasiekiamas tikslas. Kai tik regbis grįžo į olimpines žaidynes, pastebiu didžiulį susidomėjimą šiuo puikiu sportu visame pasaulyje. Daug šalių pradėjo kitaip jį vertinti ir skirti didesnį dėmesį”, - pastebėjo B.Lapassetas.
Regbis buvo grąžintas į olimpinių žaidynių programą 2009 m. ir bus žaidžiamas 2016 metų olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire. Iki šiol regbis buvo žaidžiamas 1900 m., 1908 m., 1920 m. ir 1924 m. olimpinėse žaidynėse. Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė palankų sprendimą šiam sportui sugrįžti į žaidynes, nes jis atitinka daugelį olimpinės chartijos kriterijų:
- regbis atitinka olimpinių žaidynių idealus, tarp jų draugystę ir sąžiningą žaidimą;
- regbis pasiekia naujas ir jaunas auditorijas, jį žaidžia daugiau nei 3 mln. registruotų žaidėjų 116 šalių;
- yra sukurta infrastruktūra arba ji gali būti pritaikyta prie kitų sporto šakų;
- regbis padidins olimpinių žaidynių finansinį potencialą, pritraukiant naujų rėmėjų;
- regbis išplės galimą naujų prizininkių ratą, tarp jų potencialios valstybės yra Naujoji Zelandija, Tonga, Samoa ir kt.
