Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Savickas: „Traumuotam laimėti pasaulio čempionatą dar niekam nėra pavykę“ (video, nuotraukos)

Žydrūno Savicko sutiktuvių Vilniaus oro uoste akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Žydrūno Savicko sutiktuvių Vilniaus oro uoste akimirka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Stipriausiu pasaulio žmogumi vadinamas Žydrūnas Savickas penktadienį po pietų su žmona Jurgita grįžo iš Pietų Afrikos Respublikoje vykusio pasaulio galiūnų čempionato. „Kai gavau traumą, buvau praradęs svajonę laimėti, tačiau vėliau ją susigrąžinau“, – kalbėjo titulą apgynęs 35 metų stipruolis.

Artimieji ir gausus žurnalistų būrys apsupo į Vilniaus oro uosto laukiamąją salę įžengusį pasaulio čempioną. Lėktuvu iš Frankfurto Lietuvą pasiekęs Ž.Savickas visą skrydžio laiką kietai miegojo, tad atrodė šiek tiek sutrikęs ir nusišypsojo tik jam uždėjus ąžuolų vainiką.

Galiūnas negalėjo parodyti jokių prizų – šie Lietuvą pasieks paštu, – tačiau mielai sutiko atkimšti šampano butelį ir šiek tiek aplaistyti susirinkusiuosius gėrimo purslais. Vėliau jis pozavo fotografams kelis kartus bučiuodamas žmoną Jurgitą.

„Šis pasaulio čempionatas buvo sunkus, – prisipažino Ž.Savickas. – Ruošiausi daug ir labai norėjau to titulo. Buvau pasirengęs kaip galima geriausiai, bet antroje kvalifikacijos rungtyje gavau kairės šlaunies raumens traumą ir ta svajonė nuplaukė.“

Stipruolis pasakojo, kad po pergalingai baigtų kvalifikacijos grupės varžybų turėjo kelias laisvas dienas iki finalo: „Skausmas sumažėjo – atgavau viltis kovoti dėl vietos pirmajame trejete. Paskui pastebėjau, kad galima ir svajonę susigrąžinti. Viskas pavyko.“

– Kokia rungtis tapo lemiama?

– „Lagaminų“ nešimas. Tai man nepalanki rungtis. Kai ją laimėjau, varžovams buvo psichologinis smūgis, įgavau pasitikėjimo savimi, kad kitose rungtyse tikrai viskas bus gerai.

– Prieš paskutinę rungtį buvo nerimo?

– Žinojau, kad man reikia nepralaimėti Brianui Shaw daugiau nei dvi pozicijas. Žinoma, ėjau, kad laimėčiau, ir tris akmenis sukėliau greičiausiai. Keliant trečią akmenį vėl suskaudo koją ir jau nebuvau toks greitas.

– Dažnai nutinka, kad du pajėgiausi galiūnai surenka vienodą taškų skaičių?

– Tai vienintelis atvejis ir mano pergalę lėmė iškovota antra vieta vienoje iš rungčių.

– Kur prizai?

– Piniginiai prizai pasieks per bankus, o taurė – per paštą. Reikalavimai griežti, finansinių dalykų negaliu atskleisti. Bet suma kaip visada, nei daugiau, nei mažiau.

– Kaip šventėte pergalę?

– Niekas nieko nešventė, nes tai dvi savaites trunkančios varžybos. Prieš finalą jau visi galvojo, kaip greičiau grįžti į namus. Šventimas buvo pakuojant lagaminus.

– Sėkmę atnešė žmona? Paprastai iki šiol visur važiuodavote vienas...

– Sėkmė lydėjo mane, nes traumuotam laimėti pasaulio čempionatą dar niekam nėra pavykę. Niekas netikėjo ir žmona yra šios pergalės dalis. Vienam psichologiškai būtų buvę sunku pakilti po to smūgio, kai gavau traumą. Be to, po vestuvių ne tiek daug laiko praėjo, todėl dviem savaitėms išvažiuoti ir išsiskirti nesinorėjo. Nutarėme kartu važiuoti ir dėl to džiaugiuosi.

– Pasaulio čempionate, kaip ir Robertas Javtokas, laimėjote viena koja?

– Galbūt ta traumuota koja taip pat prisidėjo. Laimėjau pusantros kojos. Atspėjau pirmą trejetuką dar prieš varžybas.

– Keturių pasaulio čempiono titulų užteks ar sieksite laimėti daugiau?

– Dabar norisi pailsėti, išsimiegoti, išsigydyti koją, o tada pagalvosiu. Iš tikrųjų, kol galima ką nors laimėti, reikia dalyvauti. Pažiūrėsime, kaip seksis per treniruotes. Tvirto pažado organizatoriams nedaviau, bet minčių ginti titulą yra.

– Koks buvo organizavimas? Kaip šalis?

– Čempionatas niekuo nenustebino – nei geriau, nei blogiau. Šalis – kontrastinga. Kai važiuoji, matai daug skurdo, o gyveni puikiomis sąlygomis. PAR dalyvavau ir 2000 metų pasaulio čempionate, tai galiu pasakyti, kad niekas ten nepasikeitė.

– Ar šios varžybos buvo sunkiausios, jeigu lygintume su šių metų „Fortissimus“ ir „Arnold Classic“?

– Sunkumas toks, kad pasaulio čempionatas ilgas – yra grupės varžybos, finalas, daug rungčių. Reikia ruoštis dvylikai rungčių. Kartais grupės etape būna daug nepalankių rungčių. Yra tam tikrų niuansų šiose varžybose. Daug kas priklauso ir nuo sėkmės.

– Rąsto kėlimo rekordą planavote iš anksto?

– Neplanavau. Maniau, kad kelsiu 215 kg. Treniruotėje lengvai iškėliau 210 kg. Traumuota koja būtų buvusi beprotybė kelti 215 kg, čempionatas būtų iš karto pasibaigęs. Ateityje žadu ir 215 kg iškelti.

– Rezervų rekordams dar yra?

– Daug galiūnų ekspertų sakė, kad prisimins tą dieną ilgai, nes 210 kg iškelta buvo lengviau nei tas pradinis 150 kg svoris. Aš tik gerai apšilau. Traumuota koja tai yra gana daug. Sportininkai supranta, kad taip keliant rezervas yra didžiulis.

VIDEO: savickas.mov
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką