Bet p. Balžekas viliasi, kad rėmimo, kuris reikalingiausias jauniems sportininkams, tradicijos šalyje netruks susiformuoti, o papildomu akstinu taps ne tik jo auklėtinio Ričardo pergalės, bet ir kitąmet Vilniuje įvyksiantis teniso turnyras.
Reikia jaunimui
Su pasaulinėmis teniso žvaigždėmis teniso kortuose kovojantis ir treniruotėse su jais plušantis Ričardas Berankis iki šiol dažniau matomas socialinėse nei komercinėse reklamose, nors šalies verslas jau išmoko išnaudoti sporto, pirmiausia krepšinio, populiarumą.
„Krepšinis yra krepšinis, reikia nusilenkti, kad toks jis yra Lietuvoje, kad žmonės jį mėgsta. Tačiau akivaizdu, kad teniso, taip pat populiarios sporto šakos, rėmimas yra nesubalansuotas, verslininkams visiškai nebeįdomus, nors tenisą žaidžia ir nemažai verslo žmonių, ir jų vaikų. Bet rėmimo būtinybės jie kol kas nesupranta“, – dabartinę padėtį vertina treneris, kuriam neseniai teko rūpintis ir visa auklėtinio vadyba.
„Mums pasisekė, mano sūnus žaidė JAV universitete, ten užsimezgė naudingi ryšiai. Kažkaip viskas be didelių pastangų lengvai ėjosi, -Ričardo kelią į profesionalų sportą ir rėmėjų paieškas prisimena p. Balžekas. – Šiuo metu dėl mūsų finansinės padėties nejaučiu baimės. Bet neramu dėl teniso vystymosi, tęstinumo Lietuvoje.“
Jis akcentuoja, kad vadyba, finansinės injekcijos tenisininkui svarbios sulaukus 14 ar 15 metų. Anot trenerio, Lietuvoje turime nemažai jaunimo, iš kurio netrukus galėtų išaugti pajėgūs sportininkai – tai 15-metė Akvilė Paražinskaitė, kuri jau dalyvauja profesionalų turnyruose, Lukas Mugevičius, Tadas Babelis ir kiti.
„Yra daug vaikų, į kuriuos reikia investuoti. Bet nepakanka skirti keletą tūkstančių, kad tik atsikabintų tie, prašantys paramos. Būtina visa rėmimo sistema, ji sudarytų galimybes tobulėti. Suprantu verslininkus, kad investavus ir sportininkui nepasiekus rezultato rizika yra didelė, bet be rėmimo jaunimo progresas neįmanomas“, -įsitikinęs pašnekovas.
Biudžetas – 0,5 mln. Lt
Per savo neilgą profesionalaus tenisininko karjerą 22 metų Ričardas Berankis turnyruose jau iškovojo beveik 0,5 mln. USD. Didžiausias laimėjimas, tiek sportinis, tiek piniginis, buvo pasiektas šių metų liepos pabaigoje. Į ATP 250 serijos turnyro finalą Los Andžele pirmą kartą patekusiam Lietuvos sportininkui buvo įteiktas 53.000 USD čekis.
„Visi įpratę matyti tik gražiąją teniso pusę. Gražiai žaidžia, gražiai laimėjo, čekį su apvalia suma gavo. Bet kiek visa tai kainuoja finansiškai, kiek reikia pastangų žaidėjui ir visai jį supančiai komandai, dažnai nesusimąstoma. Žmonės mato tik tą šokoladinę pusę. Štai Berankis laimėjo 50.000 USD ir manoma, kad visi pinigai atsidūrė jo kišenėje. Anaiptol, sportininkui lieka labai nedidelė suma“, -tikina p. Balžekas.
Ir tas „lieka“ taip pat sąlyginis, nes išlaidų gausu. Reikia vykti į kitą turnyrą, jame gautas čekis nebūtinai padengs išlaidas, o 4-5 asmenų tenisininko komandai lėšas uždirba vienintelis sportininkas.
Su sportinio biudžeto formavimu, išlaidomis ir pajamomis Berankiui teko susidurti jau paauglystėje.
„Planuoti varžybas ir biudžetą pradėjome tuomet, kai Ričardui buvo 13 metų. Iki tol vyko juodas darbas namuose ir pasirengimas ateičiai, taigi to daryti nebuvo būtina. Dabar mūsų biudžetai suplanuoti visiems metams. Neturėsi biudžeto – kentėsi dėl trūkumo, tuomet apie profesionalų sportą net neverta galvoti, jaunas sportininkams į aukštumas neprasimuš“, – įsitikinęs p. Balžekas.
„Nuo to laiko, kai Ričardui sukako 18-a, mūsų metinis biudžetas, nėra ką slėpti, kasmet yra apie 0,4-0,5 mln. Lt. Palyginti su kokia nors komanda, tai nėra daug, tačiau mums tai milžiniškos sumos. Kol kas tik išleidžiame, negalime pataupyti, nusipirkti gražesnio automobilio ir panašiai, bet mums to ir nereikia, – šypsosi p. Balžekas. – Visas lėšas, kurios lieka, investuojame į tolesnius procesus, įgyvendiname planus ir nesukame galvos dėl prabangos. Žinome, kad ateis laikas ir, jei nebus traumų, mums nereikės taip intensyviai skaičiuoti.“
Anot pašnekovo, daugeliu atvejų visas dalyvavimo įvairiuose turnyruose išlaidas tenka padengti patiems: skrydis, viešbutis, kineziterapeuto, fizinio pasirengimo trenerio paslaugos – kiekvienam turi mokėti, niekas nedirba už 1.000 EUR.
„Kineziterapeutas vienai dienai mums kainuoja 300 EUR, taip pat reikia apmokėti visas jo išlaidas – skrydį, maitinimą, viešbutį, medikamentus, tad susidaro 500 EUR per dieną. Dabar jo paslaugomis naudojantis savaitę, matematika labai paprasta – 3.500 EUR. Vėliau mums reikės jo 3 savaitėms. Paskaičiuokime išlaidas, turėdami galvoje, kad specialisto pagalbos mums per metus reikia du kartus po 3 savaites ir dar kokius 7 kartus po 10 dienų. Ir tai – išlaidos tik vienam žmogui“, – skaičiuoja p. Balžekas.
Anot pašnekovo, galima pataupyti, dėti centą prie cento, bet jei, neduok Dieve, patirsi traumą, viskas sustos.
„Tuomet ir pagalvoji, ar verta taupyti, pasidėti kokius 100.000 USD, ar geriau juos investuoti į sportininką. Mes nutarėme investuoti, -sako p. Balžekas. – Niekas iš stipriausiųjų 200-uko netaupo, nes tuoj pat būsi sudorotas ateinančios kartos.“
Tačiau ir per daug netaupant Berankiui nepavyko išvengti traumų, jos gerokai sujaukė tenisininko karjerą ir biudžeto planų vykdymą. Visų užgriuvusių išlaidų nepadengė ir draudimas, 12.000 USD kainavusią operaciją apmokėjo Darius Mockus, koncerno „MG Baltic“ vadovas ir Lietuvos teniso sąjungos garbės prezidentas.
„Tačiau reabilitacijai taip pat reikėjo milžiniškų lėšų, teko skaičiuoti kiekvieną mūsų biudžeto centą. Jei neturėtume verslo paramos, mums būtų labai sunku“, – kalba p. Balžekas. Jis pasakoja iš verslininkų ne kartą girdėjęs, kad tikrai sulauks paramos – kai Ričardas bus 50-uko žaidėjas.
„Bet gal tuomet jau nebereikės remti. Juk kuo aukštesnis reitingas, tuo daugiau norinčiųjų remti. Lėšos, parama sportininkams reikalinga siekiant progreso, tuomet, kai jų labiausiai reikia, kai nėra lengva“,- aiškina p. Balžekas. Jis džiaugiasi ilgalaike p. Mockaus parama, kuris šiemet nusprendė skirti 100.000 Lt. Po 30.000 Lt dydžio paramos tenisininkas susilaukė iš „Omnitel“ ir „Samsung“ bendrovių.
„Dėl traumos buvome įkritę į duobę, jos mus skaudžiai numušė reitinge žemyn. Dvejus metus sportavome po 5 mėnesius, tad kalbėti apie uždarbį buvo labai sunku. Bet p. Mockus nežiūrėjo, ar Berankis šimtuko žaidėjas, parėmė tuomet, kai labiausiai reikėjo. Dar 3-5 tokie rėmėjai būtų didelis postūmis“, – sako p. Balžekas.
Rėmėjai nori grąžos
Karjeros pradžioje pagrindiniai Ričardo Berankio rėmėjai buvo JAV verslininkai, finansiškai padėję sportininkui, kai jam buvo vos 14 metų. Už Atlanto sporto aukštumų siekusiems lietuviams pasisekė, kad tai nebuvo rėmėjai investuotojai, kurie vėliau reikalauja dividendų.
„Mūsų rėmėjams nereikėjo jokios reklamos, finansinės grąžos. Bet yra tokių, kurie investavo 10 USD ir vėliau nori atsiimti visus 30. Viskas būna numatyta sutartyje, gali tekti sumokėti tam tikrą dalį ir nuo turnyruose laimėtų piniginių prizų, ir nuo su rėmėjais pasirašytų sutarčių, – teniso verslo užkulisius atskleidžia p. Balžekas. -„Nurengia“ sportininkus per tuos keletą metų ir tik nuo kokių 24-eriųjie pradeda užsidirbti sau. Tuomet būna labai sunku, ypač vidutiniokams.“
Ponui Balžekui dabar iš esmės nereikia rūpintis rėmėjų paieška, mat prieš keletą metų buvo sudaryta sutartis su didžiausia pasaulio sporto vadybos kompanija „International Management Group“ (IMG). Ji dabar atstovauja tenisininko interesams, ieško rėmėjų.
„Per IMG turime sutartį su japonų teniso inventoriaus gamintoja „Yonex“, tai mūsų pagrindinis kontraktas, turėdami tokį beveik visą biudžetą susitvarkome“, – kalba pašnekovas.
Kam reikalingas tarpininkas? Atsakymas paprastas. Kai su tokia kompanija, tokia kaip „Yonex“, deriesi asmeniškai, tau pasiūlo 100 Lt, o kai tai daro profesionalai iš IMG – jau 1.000 Lt, palygina p. Balžekas.
„Taip, IMG gauna tam tikrą sumą nuo sudarytos sutarties vertės, tačiau nepretenduoja į turnyruose uždirbtų pinigų dalį“, – mini treneris.
Jis atskleidžia, kad pradžioje IMG teko 20% sutarties vertės, tačiau pati suma kinta.
„Pavyzdžiui, tenisininkas reitinge užima 100-ąją vietą ir gauna, sakykime, 100 USD. Jei baigiantis sezonui įvykdai sutartyje numatytas sąlygas patekti tarp 80-ies stipriausiųjų, sutartis kitiems metams lieka tokia pati. Jei tavo reitingas 50-as, kontraktas dvigubinamas, jei patenki tarp 30-ies stipriausiųjų – gauni sutartyje numatytą premiją, pavyzdžiui, 0,5 mln. USD. Štai pateko į Ričardas į turnyro Los Andžele finalą, iš karto išmokėjo didelę premiją“, – pasakoja p. Balžekas.
Jei žaidėjo rezultatai prastėja, jį kamuoja traumos, padėtis tampa visai kitokia.
„Kai iškrenti iš šimtuko, pasidarai nebeįdomus. Bet vos tik pakyli, tave iškart pamato“, – teigia p. Balžekas. Anot trenerio, ypatingų reikalavimų „Yonex“ nekelia, tačiau tenka dalyvauti kviestiniams svečiams rengiamose vakarienėse, rėmėjas pageidauja, kad sportininkas dalyvautų viename ar kitame turnyre. Lietuvos tenisininką remia Japonijos kompanija, tad ji suinteresuota, kad Ričardas pasirodytų Azijos publikai, pažaistų su rėmėjų atstovais, vaikais, atiduotų duoklę spaudai, padalintų autografų.
„Taip atsitinka 3-4 kartus per metus. Tačiau jei sportininkas žaidžia kitoje šalyje, pavyzdžiui, JAV, o toks renginys numatytas Japonijoje, jo organizatoriai prisiderina prie sportininko varžybų tvarkaraščio, -pasakoja p. Balžekas. – Japonai jau trečius metus laukia mūsų Azijoje, tačiau vis negalime nuvykti. Šiais metais tarsi ir galėjome važiuoti, tačiau po traumos bijome rizikuoti. Šiemet gražiai pasikalbėjome, bet užpernai jie buvo pasiutę...“
Japonams Lietuva nėra didelė rinka, tačiau pradėjusios dirbti su Berankiu ir pardavinėti Lietuvoje jų gaminamas raketes, „Yonex“ pajamos padidėjo.
„Lietuvoje jie pardavė daugiau nei 3 kartus didesnėse šalyse. Visi čia pradėjo su „Yonex“ žaisti, nes Berankis su tokia rakete žaidžia“, -rėmimo įtaką regi p. Balžekas. Treneris pasakoja, kad sutartis su japonais baigiasi kitąmet, o būsimasis rėmėjas ir sutarties suma priklausys nuo Berankio rezultatų.
„Dabar esame šimtuke, reikia jame išsilaikyti, kad gautume sutartyje numatytą sumą. Neišsilaikius rėmėjų lėšos sumažės, kyla problemų. Japonai lyg ir ketina pratęsti, bet niekada nežinai... Jei iškrisime iš šimtuko, gal kitais metais nenorės“, – sako p. Balžekas.
Pažadėjo dalyvauti
Visame pasaulyje rengiamuose turnyruose dalyvaujantis Ričardas Berankis yra retas svečias Lietuvoje, nors čia jo laukia rėmėjų skirtas naujas BMW, o juolab – Lietuvos aikštynuose. Ponas Balžekas tikina, kad sugrįžti į Lietuvą, čia pasitreniruoti nėra problema, nes rėmėjai sudaro idealias sąlygas sostinės SEB teniso arenoje.
„Čia turime tik viena bėdą – nėra žaidėjų, nėra su kuo treniruotis. Visi turi savo planus ir mums pasikviesti tinkamą treniruočių partnerį savaitei ar kitai yra sudėtinga“, – dėsto p. Balžekas.
Tačiau bent kitąmet Lietuvos teniso gerbėjai turės galimybių pamatyti stipriausią šalies tenisininką – sostinėje vyks „Vilnius Open“ arba „Lithuanian Open“ turnyras, jo prizų fondas turėtų siekti 100.000 USD, ir kurį užsimojo organizuoti p. Mockus.
„Pažadėjome, kad jame žaisime. Jei nebūtų sulaukęs pažado, jis tikrai nebūtų to turnyro organizavęs. Taip pat sutarėme, kad Daviso taurėje žaisime“, – sako p. Balžekas. Jis viliasi, kad į turnyrą sugužės nemažai pajėgių sportininkų ir žiūrovai išvys gražų tenisą.
„Turnyrui pasirinktas geras laikas, 43-ia metų savaitė, atvažiuos ne vienas žaidėjas iš pirmojo 100-uko. Žinoma, į pirmą kartą rengiamus turnyrus jie vyksta nedrąsiai. Tačiau jie žino mus, mes daugelį pažįstame, jau kalbame, tikiname, kad tikrai nenusivils, nes Vilniuje sąlygos yra geros, nėra ko lyginti su kai kuriais turnyrais. Viliuosi, kad šis turnyras duos papildomą impulsą šios sporto šakos populiarinimui ir rėmimo tradicijų formavimuisi“, – sako p. Balžekas.
