2015-aisiais „Miami New Times“ laikraštis teigė, kad šis „Masters“ turnyras „prarado kortų tvarką“, t.y. nebuvo pajėgus pastayti taip reikalingų treniruotėms papildomų kortų ir aprūpinti 300 tūkst. kasmet pažiūrėti varžybų atkeliaujančių teniso aistruolių.
Jei nebus pajėgus konkuruoti su kitomis „Masters“ serijos varžybomis, turnyras gali persikelti į Orlandą, Dubajų, Kiniją arba Lotynų Ameriką.
Turnyras, kadaise laikytas puikiu pavyzdžiu kitiems, užmigo ant laurų ir nejučia tapo ne modernus. Tuo tarpu likęs pasaulis kasmet bandė patenkinti vis augantį aukščiausios klasės apetitą.
2014-aisiais „New York Times“ žurnalistas Christopheris Clarey pabrėžė, kad Majamio turnyras jau ne tik nebėra laikomas penktu „Didžiuoju kirčiu“, bet ir nusirito į „Masters“ turnyrų eilės galą.
„Tas nesugebėjimas modernizuotis turnyrą palieka atrodyti kaip kokią kasmetinę apygardos mugę pasaulyje, kuriame kiekvienais metais iškyla aukščiausio lygio teniso parkai, pradedant Šanchajumi bei Indian Velso dykuma ir baigiant „Didžiojo kirčio“ turnyrais,“ – teigė C.Clarey.
Tiesa, varžybų vietos modernizavimui kliūtį sudaro vienas žmogus.
„Miami Open“ turnyro direktorius Adamas Barrettas atskleidė, kad vadovybė, norėdama neatsilikti nuo kitų, sukūrė 50 milijonų dolerių projektą, tačiau jį vetavo 1940-aisiais šią žemę pardavęs Bruce’as Mathesonas, išsaugojęs teisę pasisakyti apie tai, kaip bus naudojama jo šeimai anksčiau priklausiusi vieta.
