„Kai buvau 15-os metų, tai pradėjau tikėti tuo, kad galiu tenisą žaisti profesionaliai, – prisiminė R.Nadalis. – Mačiau kitų tenisininkų lygį ir supratau, kad galiu jį pasiekti. Svarbiausia išlikti kukliam ir sunkiai dirbti. Net jeigu esi reitingo viršūnėje turi tęsti sunkų darbą, nes tavo varžovai nuolat tobulėja.
Dvejonės yra mano gyvenimo dalis. Dvejoti nėra blogai, nes jeigu tu niekuo neabejoji, tai reiškia, kad esi per daug pasipūtęs. Šiame pasaulyje nėra nieko garantuoto.
Negalvoju kas būtų jeigu nebūčiau patyręs traumų. Tokie pamąstymai man neatrodo reikalingi. Buvau susižeidęs ir nieko čia nepakeisi. Iš traumų labai sunku sugrįžti į gerą sportinę formą. Jos sustabdo tavo karjerą.
Svarbiausi mano karjeroje yra 2008-ų metų Vimbldono finalas bei 2013-ų „US Open“ finalinė kova, nes buvau patyręs traumą 2012-ais. Žinoma, brangiausias man vis tiek yra „Roland Garros“ turnyras. Mano karjera be jo būtų visai kitokia.“
