Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ko iš žurnalistų, sirgalių ir komandos draugų tikisi Martynas Pocius?

Martynas Pocius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Martynas Pocius
Šaltinis: 15min
0
A A

Taip ilgai laukta rugpjūčio 31-oji. Ji išaušo! Panevėžyje rudeniškai vėsu ir vėjuota, bet šventiškos nuotaikos negali nepajusti. Prie kasų nusidriekė eilės, arenos prieigose šurmuliuoja užsienio krepšinio sirgaliai, į darbų sūkurį pasinėrė šimtai žiniasklaidos atstovų. Vis dėlto šį dienoraščio įrašą dedikuoju ne čempionato užkulisiams, o Lietuvos krepšinio rinktinės gynėjui Martynui Pociui.

Su Martynu kalbėjausi likus mažiau nei parai iki pirmųjų Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių. Jis buvo atviras ir tikino, kad pavargo nuo vienintelio dalyko – pernelyg didelio žiniasklaidos dėmesio. „Visa kita yra pasaka“, – prisipažino Martynas.

Dalijuosi su jumis interviu, kuriame M.Pocius kalba ne tik apie viltis čempionate ir artėjantį mačą su britais. Jis prisipažino, nuo ko atsiriboja šiomis dienomis, ką iš Didžiosios Britanijos žaidėjų pažįsta geriau nei norėtų ir kam kiekvieną kartą skambina prieš rungtynes bei po jų.

– Pasiruošimo etapas baigėsi, išaušo metas svarbiausiems mūšiams. Kokią Lietuvos rinktinę išvysime pirmose rungtynėse?

– Mes tikimės nuo pat pirmųjų rungtynių demonstruoti tokį žaidimą, kurio siekėme šiuos du mėnesius. Norime turėti tai, kas buvo Turkijoje. Ten čempionatą pradėjome vangiai, bet su kiekvienomis rungtynėmis augome ir pabaigoje pasiekėme idealią formą. Su britais mums reikia žaisti savo žaidimą, atkirsti jų pajėgius žaidėjus ir įgyvendinti trenerių užduotis. Žinoma, jaudulys bus, bet su pirmuoju švilpuku jis išnyks.

– Ar draugiškų rungtynių maratonas jau liko praeityje?

– Kas buvo pasirengimo cikle gerai, kas buvo blogai – viską nubraukėme. Visos komandos dabar yra nulis. Viskas prasidės tik po pirmojo švilpuko. Mums reikia tos pirmos pergalės, kad įgautume pagreitį ir pasitikėjimą. Jei iškovosim pirmą pergalę, rytoj antrą, viskas bus gerai.

– Ko krepšinio tauta tikisi iš jūsų – puikiai žinome, o ko jūs tikitės iš sirgalių?

– Daugiau supratimo. Kaip bebūtų – lengva ar sunku, kad jie visada būtų šalia. Tą aukštą kartelę jie užkėlė ne tik mums, bet ir sau. Vieningi turime būti mes, vieningi turi būti ir jie.

– O iš žurnalistų?

– Kuo daugiau ramybės. Jūsų išties yra per daug (šypsosi). Net nežinau, kada paskutinį kartą buvau atsivertęs naujienų portalą. Esu nuo žiniasklaidos visiškai atsiribojęs, net nežinau, kas dedasi krepšinio pasaulyje.

– Trenerio Kazio Maksvyčio nuomone, jums reikėtų atsiriboti net nuo draugų ir artimųjų.

– Negalima taip sakyti. Kiekvienam yra savaip. Visą savo gyvenimą aš kasdien, prieš kiekvienas rungtynes ar po jų skambinu savo tėčiui. Aš esu atsiribojęs nuo žiniasklaidos, negatyvių naujienų, bėdų, daugelį asmeninių reikalų atidėjau po čempionato. Bet tuo pačiu tik mąstyti apie krepšinį neįmanoma. Taip ir stogas galėtų nuvažiuoti (šypsosi). Kartais reikia į mišką nueiti, gryname ore pabūti. Į prekybos centrus šiomis savaitėmis neinu – trikdo visur lydinčios žmonių akys.

– Kas tave labiausiai nuramina, padeda atsipalaiduoti?

– Mane nuramina muzika, labai daug laiko jos klausau. Skaitau įdomią knygą, bet ir komandinė atmosfera, kai visi grįžtame vakare į viešbutį ir procedūriniame kambaryje „bajaruojam“ – atpalaiduoja.

– O tas kvapas, sklindantis prie jūsų viešbučio, trikdo?

– Taip, lauke smirda, bet tai, anaiptol, nėra jokia kliūtis. Iš to visi smagiai pasijuokiame. Čia Lietuva, o mes juk lietuviai, visi esame su tuo susidūrę.

– Šiemet rinktinei suteikiamos išskirtinės sąlygos. Praėjusiais metais buvo kitaip?

– Sąlygos tiek praėjusiais metais, tiek šiais yra nepriekaištingos. Jokių nusiskundimų. Nebent galime pasiskųsti milžinišku žiniasklaidos dėmesiu. Visa kita yra pasaka.

– Nemiga prieš svarbias, įtemptas rungtynes nekankina?

– Jei nepavyks užmigti, išgersiu kokią tabletę ir užmigsiu (šypsosi).

– Britai Luolas Dengas ir Ericas Boatengas tau puikiai pažįstami?

– Taip, mes esame labai geri draugai. Kartu žaidėme „Duke“ universitete, su Ericu dvejus metus gyvenome viename kambaryje. Pažįstu jį geriau nei norėčiau (šypsosi).

Kokia bus draugų akistata rungtynėse, sužinosime jau labai greitai. O dabar skubame į areną stebėti pirmųjų čempionato rungtynių: Ispanija – Lenkija.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką