Čekijoje Lietuvos porinė keturvietė, kurią irklavo R.Maščinskas, Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys ir Aurimas Adomavičius, iškovojo vienintelį lietuvių medalių komplektą.
Olimpinių žaidynių vicečempionai Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis į porinių dviviečių finalą net nepateko, o Brazilijoje bronza pasipuošusi Milda Valčiukaitė buvo palikta čempionatą komentuoti namuose.
Būtent su S.Ritteriu R.Maščinskas irklavo šešerius metus ir skynė medalius įvairaus rango varžybose. Irkluotojai olimpinį etapą galingai užbaigti turėjo olimpinėse žaidynėse, tačiau R.Maščinskas patyrė rankos traumą, ir duetas iširo.
Kol buvęs porininkas su M.Griškoniu mėgavosi dėmesiu po sidabrinių olimpinių žaidynių, R.Maščinskas vienas plušo sporto salėje ir Galvės ežero trasoje. Vaikinas tikėjo, kad jam pavyks sugrįžti ir pademonstruoti savo potencialą.
Čekijoje viskas apsivertė. R.Maščinskas skynė saldžius darbo vaisius, o apie auksą svajojęs olimpinis duetas liko be finalo.
„Tai buvo mano savotiškas sugrįžimas po nesėkmingų praėjusių metų“, – neslėpė R.Maščinskas.
– Kokios buvo mintys vykstant į šį Europos čempionatą? Ar svajojote apie auksą?
– Prieš olimpines žaidynes patyriau traumą ir negalėjau vykti į Rio. Bet po to įdėjau labai daug darbo individualiai. Su šia keturviete ruošėmės pergalei ir važiavome nugalėti. Nebuvo jokių kitokių minčių. Sezonas dar ilgas – dar keturi mėnesiai iki pasaulio čempionato. Galima sakyti, kad pasidžiaugėme vieną dieną ir toliau dirbame.
Su S.Ritteriu irklavome šešerius metus ir per juos nebuvo varžybų, per kurias nebūtume iškovoję medalių.
– Kiek laiko treniravotės būtent su šia keturviete?
– Šiais metais buvo daug atrankų į šią keturvietę. Kone savaitę prieš pasaulio taurės etapą Serbijoje ir dvi savaites prieš šį čempionatą dirbome kartu. Tai – labai trumpai, bet matosi ryškus mūsų tobulėjimas nuo praėjusių varžybų. Manau, kad ateityje turėtų būti dar perspektyvesnė komanda.
– Iš dvivietės peršokote į keturvietę. Kiek sunkiau yra susiderinti su dar trimis irkluotojais?
– Žinoma, su daugiau žmonių kartu irkluoti yra sudėtingiau. Tačiau viskas yra įmanoma, tik reikia didelio noro.
– Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis net nepateko į finalą. Jūs, ilgai irklavęs duetu, gal pasakytumėte, kas atsitiko tame pusfinalio plaukime?
– Gal galima pajuokauti? Manęs nebuvo (juokiasi). Su S.Ritteriu irklavome šešerius metus ir per juos nebuvo varžybų, per kurias nebūtume iškovoję medalių. Dabar net finalo nebuvo... Bet manau, kad vyrai dar pasitemps ir parodys, ką gali. Tikėkimės. Mums visiems tai buvo staigmena, nes niekas nesitikėjo, kad jie gali nepatekti į finalą.
– Kai susidarė S.Ritterio ir M.Griškonio pora, kokios buvo jūsų mintys? Ar sunku buvo persiorientuoti į keturvietę?
– Buvo mintis, kad turiu būti stipriausias ir siekti tikslų su keturviete. Jeigu būsi stipriausias, visada rasi vietą. Visą rudenį ir žiemą dirbau vienas ir dabar matau, kad darbas nenuėjo veltui. Lietuvoje buvau stipriausias. Viskas su laiku atsiperka.
– Kokią matote savo ateitį – tęsite pasirodymą su keturviete?
– Šį sezoną – taip, būsime keturvietėje. Nes komanda yra tikrai gera ir nereikia nieko keisti. Galime laimėti, tik reikia dar sunkiai dirbti ir tobulėti.
– Palyginti su Europos čempionatu, kokie stiprūs varžovai prisidės rugsėjį JAV vyksiančiame pasaulio čempionate?
– Australijos ketvertas. Dar susitiksime su jais pasaulio taurės etape Šveicarijoje, tai galėsime pamatyti jų pajėgumą.
