Sekite 15min Google
Kada Lietuva turėjo tokią talentingą plaukikę po Rūtos Meilutytės?
Net ir labiausiai tituluota sportininkė tribūnose turėjo nustebti, išvydusi ką Paryžiuje išdarinėja dabar 12 metų jaunesnė tautietė.
16-metė Ieva Jurkūnaitė šią savaitę debiutavo Europos plaukimo čempionate, bet iškart pretenduoja į aukščiausias vietas.
200 m laisvuoju stiliumi pusfinalyje varėniškė nuplaukė per 1 min. 56,90 sek. bei pateko į finalą, kuris Paryžiaus olimpiniame vandens centre vyks ketvirtadienį vakare.
Lietuvė atsiliko tik nuo geriausios 2025 metų Europos plaukikės išrinktos olandės Marrit Steenbergen (1:56.35) bei pirmajame pusfinalyje užėmė antrąją vietą. Tai lėmė tiesioginį bilietą į finalą.
Ryte buvusio krepšininko Andriaus Jurkūno dukra plaukė per 1 min. 57,28 sek. ir pagerino šiemet Sylvios Statkevicius pasiektą šalies rekordą.
Trečiadienio vakarą, palikusi 5 tūkst. žiūrovų prigrūstą Paryžiaus baseiną, I.Jurkūnaitė interviu išdėstė, kas ją daro taip greitai progresuojančią plaukimo varžybose.
– Ieva, įspūdingas pasirodymas, kaip apibūdintumėte emocijas?
– Kaip jau esu sakiusi, po finišo neįžiūriu rezultato (dėl regėjimo), tad paklausiau trenerio. Tikrai buvo šokas, kai išgirdau, kad 1 min. 56 sek.
Labai džiaugiuosi ir laukiu finalo.
– Ar dar įmanoma geriau?
– Reikės pasižiūrėti įrašą, kaip viskas buvo. Dabar manau, kad išspaudžiau viską. Bet vis tiek tikiuosi, kad ketvirtadienį vakare galėsiu dar greičiau praplaukti.
– Ryte pasakojote, kaip maža pamilote plaukimą Varėnoje. Ar ta maža mergaitė galėjo pagalvoti, kad jau 16-os sulauks tokių aukštumų Europos čempionate?
– Šiaip tai – taip. Aš jau nuo mažens vis galvodavau ir kūriau sau planus, kad reikia tą padaryti, reikia aną padaryti. Toks buvo mano reikalavimas sau – patekti į finalą ir padaryti tokius rezultatus.
– Kaip būdama tokia jauna keliate sau rimtus tikslus? Genai?
– Taip, genai – abu mano tėvai buvo sportininkai (tėvas – krepšininkas Andrius Jurkūnas, mama – rankininkė. Ir šiaip noriu save visada kelti aukščiau, visada noriu būti pirma.
– Europos jaunimo čempionate, kur buvote ketvirta šią vasarą, nemažai kalbėjote apie psichologiją. Kas padeda likti stipriai čia?
– Po Europos jaunimo čempionato tikrai padirbau su savimi psichologiškai. Bandau nusiraminti prieš startą, galvoti ne apie plaukimą, o apie bet ką kita.
Kvėpavimo pratimai ir ramybė einant link starto bokštelio.
– O distancijos metu, kiek žvalgotės į varžoves? Pavyzdžiui, šįkart didžiąją rungties dalį plaukėte trečia, bet finiše savo plaukime įsiveržėte į antrą vietą.
– Bandžiau viską daryti, ką galėjau. Mačiau, kad mane lenkia, bet pabaigoje užvariau dar, kiek tik turėjau jėgų.
– Ar plaukime šioje distancijoje turite sektinų pavyzdžių, juo labiau, kad tarp vyrų šioje rungtyje turime rimtų specialistų?
– Nelabai. Žiūriu į savo rezultatus ir bandau save aplenkti.
– Kaip treneriai reagavo į rezultatus?
– Labai apsidžiaugė, labai patenkinti. Aišku, man būtų miela, jei Paulius Andrijauskas čia būtų. Dabartinis pagrindinis treneris Paulius Pavilionis taip pat buvo patenkintas.