Sekite 15min Google
Kotryna Teterevkova šiame čempionate telkėsi 200 m krūtine rungčiai, bet po jos teigė, kad ne viskas klostėsi pagal planą.
24 metų vilnietė plaukė per 2 min. 23,92 sek. ir finišavo šešta finale, kiek daugiau nei sekunde atsilikusi nuo sau priklausančio Lietuvos rekordo, pasiekto 2022 metais, ir pusantros sekundės iki prizinės vietos penktadienį Paryžiaus 50 m baseine.
Pasidžiaugusi dėl prieš ją 200 m laisvuoju stiliumi finale iškovoto Tomo Navikonio sidabro medalio, pirmojo Lietuvos plaukimo rinktinės laimikio šiame čempionate, K.Teterevkova analizavo savo plaukimą ir žadėjo pasitaškyti 50 m krūtine sprinte, kurio atranka prasidės šeštadienį.
„Manau, kad greičiausiai per pusfinalį išsikroviau nei dabar. Dabar gal sutrukdė galva ir pergyvenimai. Sunku susigaudyti ir suvokti. Bet gera proga pasimokyti kitiems čempionatams“, – sakė ji po finišo.
– Kotryna, kas jus kamavo prieš startą?
– Visada turiu dalinę baimę 200 metrų rungčiai, tai labiau psichologinė baimė. Dar su tuo kovoju ir mokausi.
– Šešta vieta – vis tiek solidus rezultatas.
– Nevertinu išskirtinai vietos ir rezultato. Stengiausi būti procese, išlaikyti vienodą būseną kovoti. Atstovauti mūsų mažai šaliai.
– Kaip išdėliojote jėgas 200 m?
– Vienas posūkis buvo toks pusėtinas. Vis stengiuosi geriau pataikyti, bet nesiseka, reikia atidirbinėti. Tačiau labiau jaučiu, kad neišsikroviau 100 proc., kaip galėjau. Sunku paaiškinti, kodėl taip įvyko.
– Ar kartotumėt strategiją neplaukti čempionate 100 m vardan 200 m geresnio pasirengimo?
– Rezultate neatsispindi, bet gal dabar nesijautė didelio nuovargio einanti į finalą nei anksčiau. Sunku spėlioti, ne viskas pasiteisina, ką planuoji. Bet kažkokią pamoką gausime. Kituose čempionatuose stengsimės visas rungtis plaukti, nebus išbandymų ar žaidimų.
Dabar reikia atsigauti ir rengtis naujam sezonui su nauja motyvacija ir lūkesčiais, nes laukia ir olimpinė atranka, paskui – olimpiniai metai.
Šie metai buvo sunkesni dėl mokslų, nes baigiau bakalauro studijas (Vytauto Didžiojo universitete) derinau su Europos čempionatu. Tad nėra ko liūdėti. Kartais reikia padaryti žingsnį atgal, o tada žengti du į priekį.
– Šeštadienį prasidės 50 m krūtine rungtis, kurioje startuosite ir jūs, ir Rūta Meilutytė. Ko ten galima tikėtis?
– Man visada patinka ta rungtis, azartas iš vienos pusės, iš kitos – dabar norisi išbandyti save 100 proc.
Įprastai pirmenybėse sprintą plaukiu jau pavargusi nuo 100 ir 200 m rungčių, bet dabar bus galimybė išsikrauti ir parodyti savo vidinį žvėrį.
– Ar matėte tautiečio Tomo Navikonio sidabrinį plaukimą?
– Taip, mano startas buvo už jo, tad priėjau pažiūrėti. Šokinėjau iš džiaugsmo ir sekundei pamiršau, kad man reikės plaukti. Tada stengiausi sugrįžti, bet džiugesys už komandą liko, nes Tomukui, regis, tai pirmasis toks medalis. Žiauriai džiaugiuosi.
– Neišblaškė tokios emocijos?
– Tai buvo džiugesio pasiblaškymas, o kartais reikia pasidžiaugti ir kitais, ne tik savimi.
