Perima miestas
Kauno širdyje prieš pustrečių metų duris atvėręs „Žalgirio“ baseinas sklandžiai bangavo po šalia gyvuojančio pajėgiausio šalies krepšinio klubo sparnu.
50 metrų baseinas pastaruoju metu tapo Lietuvos plaukimo žvaigždžių – Rūtos Meilutytės, Kotrynos Teterevkovos, Dano Rapšio ir Andriaus Šidlausko namais, kai praėjusiais metais stipriausi šalies plaukikai susirinko treniruotis ir gyventi į Kauną.
11 pirčių, sūkurinių vonių, kavinių pastate praėjusiais metais 28 proc. išaugo lankytojų skaičius ir jo finansinė sveikata atrodė gera.
Tačiau Kauno savivaldybės kabinetuose gimė sprendimas šalia „Kauno arenos“ įsikūrusį ir dabar jos valdomą „Žalgirio“ baseino kompleksą perimti į savo rankas. „Kauno arena“ baseino kompleksą valdo trečius metus, atidarius baseiną buvo pasirašyta dvejų metų nuomos sutartis, vėliau ji pratęsta dar metams iki šio rugsėjo.
„Didelė naujiena, bet taip ir yra: nuo rugsėjo „Žalgirio“ baseiną valdys biudžetinė įstaiga“, – 15min sakė „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.
Apie planus perduoti baseiną biudžetinei įstaigai 15min patvirtino ir Kauno savivaldybės, ir „Kauno arenos“ atstovai.
„Pastačius baseiną buvo ruošiamasi koncesijos konkursui. Iki tol, kol bus jam pasiruošta, buvo nuspręsta objektą išnuomoti dvejiems metams. Pradėjus vykdyti koncesijos konkursą, paaiškėjo, kad pagal veiklos rezultatus konkursas yra netikslingas, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis. – Manome, kad baseiną operuojant miesto biudžetinei įstaigai bus optimaliau paskirstomos sąnaudos tarp mieste veikiančių baseinų, o kartu praplečiamas paslaugų prieinamumas miestiečiams.“
Ar turėjo įtakos konfliktas su sirgaliais?
Keli skirtingi asmenys, paprašę būti neįvardinti, 15min sakė esantys įsitikinę, kad sprendimą dėl „Žalgirio“ baseino valdymo perėmimo lėmė kitos priežastys. Jų teigimu, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis priėmė tokį sprendimą dėl įvykių „Žalgirio“ arenoje lapkričio pabaigoje, kai per Eurolygos rungtynes kilo incidentas tarp politiko ir „Žalgirio“ sirgalių.
Tada miesto vadovui einant pro ištikimiausių „Žalgirio“ aistruolių tribūną, iš jos pasigirdo per visą areną nuaidėjusi skanduotė: „Krabas yra rusų kekšė“. Gausiausios krepšinio komandos sirgalių grupės „Green White Boys“ atstovai tada V.Matijošaičiui parodė ir vidurinį pirštą.
Kitą dieną sirgaliai feisbuke paaiškino savo veiksmus, sakydami, kad tai buvo reakcija į pernelyg ilgai Rusijoje karo metu veikusios ir šaliai agresorei mokesčius mokėjusios „Vičiūnų“ grupės veiklą ir ją valdančio V.Matijošaičio vertybes.
Užsikimšęs ausis Kauno meras tada nuėjo nuo sirgalių, bet po kelių dienų per tuometį vicemerą Tomą Jarusevičių išplatino pareiškimą su priekaištais „Žalgirio“ sirgalių grupei, jos elgesį pavadino „apgirtusiomis interpretacijomis“ ir dar pridūrė, kad „banditų laikai jau seniai praeityje“.
„Žalgirio“ klubas tada bandė laviruoti tarp mero ir savo sirgalių. Kauno klubas pareiškime teigė, kad „vertina savo sirgalių aistrą ir atsidavimą ir palaiko kiekvieno teisę reikšti nuomonę“, bet taip pat pabrėžė, jog „negalime toleruoti įžeidžiančių skanduočių, keiksmažodžių, neapykantos kurstymo“.
15min šaltinių nuomone, toks „Žalgirio“ klubo pranešimas galėjo nepatikti V.Matijošaičiui ir lemti pokyčius Kauno savivaldybės taryboje dėl „Žalgirio“ baseino tolimesnio valdymo.
15min pasiteiravus „Žalgirio“ klubo, ar gali būti, kad pokyčius nulėmė minėti dalykai, gautame „Kauno arenos“ atsakyme teigiama:
„Mums žinoma, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neketina pratęsti „Žalgirio“ arenos baseino nuomos sutarties su UAB „Kauno arena“. Nuomos sutartis galioja iki 2025 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracija yra išsakiusi ketinimą plėsti mokymosi plaukti paslaugas miestiečiams. Girdime miesto siekį geriau atliepti visuomenės interesą“, – rašoma „Kauno arenos“ atsakyme.
Bendrovė patvirtino, kad iki šiol baseinas veikia pelningai.
„Žalgirio“ areną valdo UAB „Kauno arena“, kuri nuomojasi ir Nemuno saloje esantį baseiną. Įmonė dirba pelningai, 2023/2024 finansiniais metais gavo 16,8 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,2 mln. grynojo pelno, – rašoma atsakyme. – Objektų valdymas organizacijos augimui išlieka labai svarbus, turime sukaupę didelį patirties bei žinių bagažą, baseino pajamos, siūlomų veiklų ir pramogų skaičius kasmet augo ir visais esminiais rodikliais tapo vandens pramogų ir sveikatinimosi lyderiu Lietuvoje. Grąžiname gerai išvystytą objektą su programomis šeimoms, treniruočių baze sportininkams ir erdvėmis vaikų mokymui plaukti. Tikimės, kad baseinas miesto rankose sėkmingai augs.“
Padės išlaikyti kitus baseinus
Kauno savivaldybės administracijos direktorius T.Metelionis teigė, „Žalgirio“ baseinas gali tapti donoru kitiems, dar kylantiems Kauno baseinams.
„Valdant savivaldybės biudžetinei įstaigai baseino prie „Žalgirio“ arenos klientams didelių pokyčių nenumatoma, – pasakojo T.Metelionis. – Iš baseino veiklos gaunamos pajamos bus skiriamos visų miesto baseinų išlaikymui.
Šiuo metu statome du naujus baseinus Šilainiuose ir Panemunėje. Juos atidaryti planuojame šįmet. Taip pat projektuojame vandens sporto centrą Aleksote. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau kauniečių nuo mažumės mokytųsi plaukti, taip pat galėtų sportuoti, mėgautis kokybišku poilsiu ir gerai leisti laisvalaikį“.
„LTU Aquatics“ prezidentas S.Binevičius irgi raudonų vėliavų nekėlė.
Jis teigė, kad baseino valdytojų pasikeitimai gali išeiti į naudą plaukimo bendruomenei:
„Privatus sektorius yra privatus. Savivaldybės požiūris galbūt bus toks, kad bus daugiau atsvaros taškų tiek sportui, tiek klientams, tiek vaikams, norintiems išmokti plaukti. Neturėtume to išsigąsti. Manau, kad sportui bus didesnės galimybės tiek vykdyti varžybas, tiek rengti treniruotes mūsų plaukimo lyderiams.“
