Sekite 15min Google
Edgaras Riabko jaučiasi kaip žuvis vandenyje šių metų pasaulio F2 čempionate.
Greitaeigių motorinių katerių UIM F2 klasėje 42 metų lenktynininkas iš Lietuvos yra lyderis bendroje varžybų įskaitoje, po dviejų etapų surinkęs 32 taškus ir užimantis pirmąją vietą prieš likusius du etapus Portugalijoje.
- Pasaulio čempionato F-2 lyderių rikiuotė:
- 1. Edgaras Riabko (Lietuva) – 32 taškai
- 2. Peteris Morinas (Prancūzija) – 30
- 3. Mathilda Wiberg (Švedija) – 27
- 4. Hilmeras Wibergas (Švedija) – 21
- 5. Nelsonas Morinas (Prancūzija) – 16
- Iš viso pasaulio čempionate registruoti 18 dalyvių.
- Šiuo metu yra praėję trys etapai, bet įskaičiuoti dviejų etapų rezultatai, nes trečiasis etapas buvo sustabdytas dėl lenktynėse Italijoje įvykusios nelaimės.
- Liko du etapai rugsėjo 20 ir 27 dienomis, abu vyks Portugalijoje.
Čempionatui įpusėjus, 15min kalbėjosi su E.Riabko apie ambicijas, šią vasarą lenktynėse Italijoje nutikusią nelaimę ir kelią į sėkmę.
– Edgarai, kaip prasidėjo jūsų kelias vandens formulės sporte?
– Prasidėjo nuo tėvo. 1994-aisiais metais, kai man buvo 10 metų, pradėjau pats plaukioti motorlaiviais, o prieš tai mano tėvelis dar rusų laikais lenktyniaudavo.
Buvo įsitraukęs ir dešimčia metų vyresnis brolis, o po to technika liko man ir jau aš pradėjau.
Daug metų plaukiojau tik Lietuvoje, po to klasėmis po truputį kilau į viršų. Pas mus, kaip ir automobiliuose, yra maži laivai, paskui jie didėja, galingumas didėja, pačios „formulytės“ didėja ir taip iki „Formulės 1“.
Kaip ir ant žemės, taip ir ant vandens yra Formulė 5, 4, 3, 2, 1. Aš dabar plaukiu antrojoje Formulės klasėje.
Pirmą kartą Europos čempionu tapau ir pradėjau plaukti į platesnius vandenis 2011-aisiais metais – Ukrainoje, Ternopilio mieste, Formulės-5 klasėje laimėjau savo pirmąjį Europos auksą.
2012 ir 2013 metais plaukiau Formulės-4 klasėj, čia esu iškovojęs trečią vietą Europoje, trečią vietą pasaulyje. Nuo 2014 metų pradėjau uostinėtis Formulės-2 lenktynėse, tais metais dar tik nuomojausi techniką, buvo pirmieji testai, bandymai.
Ir jau 2015 metais nusipirkau savo nuosavą formulę, kuri, deja, sulūžo – apsiverčiau per vienas varžybas, neatlaikė katerio šonas, o tada verčiausi. Tas sezonas buvo labai trumpas, teko pirkti naują laivą.
Jau nuo 2016 metų pradėjau rimtai plaukti Formulės-2 klasėje. Iki dabar joje plaukiu, 2018 ir 2019 metais jau tapau Europos čempionu šitoje klasėje ir per visus šiuos metus buvau triskart trečias pasaulyje ir triskart antras, o šiemet – mes pirmaujame.
– Apie tai ir norėčiau paklausti – pasaulio čempionate Portugalijoje liko tik du etapai iš penkių. Kaip jaučiatės, kai po tiek kartų ir antrų bei trečių vietų galbūt galite laimėti?
– Sezonas prasidėjo šiek tiek sunkokai. Pirmas etapas buvo Klaipėdoje, mes patys jį organizavome kruizinių laivų terminale birželio pradžioje.
Buvom labai stipriai pasiruošę, bet kvalifikacijos metu pačioje formulėje nuo krūvio, bangų išsibarstė balastas ir formulė tapo labai sunkiai valdoma, kvalifikacijoje buvau tik šeštas, bet per varžybas buvau trečias ir jaučiau, kad, jeigu ne šita viena bėda, jau jausčiausi stipriai tarp visų sportininkų pirmam etape.
Bet jau nuvažiavę į Italiją, į antrąjį pasaulio čempionato etapą, užtikrintai laimėjome pirmąją vietą kvalifikacijoje ir taip ir užbaigiau varžybas. Po tų dviejų etapų pakilau bendroje įskaitoje į pirmą vietą, o tada sekė trečias etapas, vėl Italijoje, bet kitame mieste. Kvalifikacijoje vėl buvau pirmas.
Deja, per startą pirmame posūkyje susidaužė net šešios formulės, vieną lenktynininką teko išskraidinti komos būsenoje su malūnsparniu į ligoninę. Teisėjai atšaukė varžybas, nes nebuvo aišku, kaip tas sportininkas.
Jis išgyveno, viskas gerai – jau namuose.
Man tai buvo labai didelis šansas atsiplėšti dar labiau nuo visų dalyvių ir pasilengvinti šiek tiek padėtį prieš etapą Portugalijoje.
Tad dabar į Portugaliją važiuojame su pakilia nuotaika, nes jaučiam, kad tempas mūsų labai geras, esam greiti, tiesiog atsiranda tokia lengva įtampėlė. Dabar, kai pastarosiose varžybose Italijoje negavau jokių taškų, vėl turi būti pilnas susikaupimas, negali būt jokių klaidų.
Tad nuotaika kol kas yra pakili, bet koncentruota, ne per daug džiaugiamės, nes viskas gali pasikeisti po vienų varžybų – dar du etapai, dar visko bus. Tačiau kol kas mūsų tempas yra geras, turime nemažai šansų.
– Ar tokios avarijos sporte dažnos, ar nuolat susiduriate su pavojumi?
– Be abejo, avarijos yra dažnos kaip ir kiekvienoje techninėje sporto šakoje. Greičiai pas mus dideli – mes rungtyniaujam iki 200 km/h greičiu.
Kai išskraidinami žmonės su sraigtasparniu, – tikrai retas atvejis. Kažkokios kitos traumos dažniau galbūt pasitaiko, per kiekvienas varžybas kažkas apsiverčia. Gali apsiversti pavieniui arba į orą pakilti ir padaryti salto, arba posūkio metu apsiversti, įmanoma ir dviese susidurti.
Šį kartą antrus metus plaukiantis Andre Solvangas iš Norvegijos, atstovaujantis „Sharjah“ komandai iš Jungtinių Arabų Emyratų, startavęs iš kažkur iš penkioliktos vietos, padarė klaidą ir labai stipriai metėsi į dešinę, tiesiog užtvėrė visiems kelią.
Į jį trenkėsi kitas norvegas, tada suomis rėžėsi tiesiai į kapsulę 180 km/h greičiu.
Visa formulė buvo sudaužyta, kapsulė buvo atskirta nuo formulės – buvo kraupu. Paskui kiti, plaukę iš galo, stengėsi išvengti avarijos, suko į kairę. Kai belgas suko į kairę, į jį trenkėsi ispanas. Įvyko masinė avarija.
Šį kartą, ačiū Dievui, visi sportininkai liko sveiki ir gyvi, grįžo namo, tiesiog šiek tiek nepasisekė pačiam, kad kvalifikacijoje buvau pirmas, po pirmo posūkio irgi pirmavau, tad šiek tiek nuliūdome, kai atšaukė varžybas. Bet svarbiausia, kad visi sveiki gyvi.
– Kitame interviu sakėte, kad esate sau išsikėlęs labai griežtą tikslą laimėti pasaulio čempionatą. Jeigu laimėsite jį šiemet, ar planuojate keltis į Formulę-1?
– Taip, mano tikslas dabar – tiktai F2 pasaulio čempiono vardas ir tiktai apie jį dabar galvoju. Nieko apie ateitį dabar neplanuoju – noriu pasiekti tik auksą, jeigu nepavyktų pasiekti, tai kitais metais siekčiau toliau. Bet jeigu pavyktų triumfuoti šiemet ir, jei būtų kažkokių rimtų pasiūlymų į gamyklines komandas, – eičiau.
Jeigu būtų pasiūlymų į tas silpnesnes komandas, kurioms pirmas šešetukas ar prizinės vietos yra beveik nepasiekiamos, tada turbūt atsisakyčiau ir toliau plaukčiau Formulės-2 varžybose.
Jeigu taip paprastai kalbant, kadangi lietuviai labai gerai supranta apie krepšinį: aš geriau būsiu žvaigždė Eurolygoje, nei sėdėsiu ant atsarginių suolelio NBA.
F2 ir F1 yra labai panašu, labai aukšto, profesionalaus lygio. Sunku turbūt būtų paprastam žmogui atskirti tas formules – jos yra beveik identiškos, tik varikliai aukštesnėje klasėje šiek tiek galingesni.
– Kaip sukūrėte savo dabartinę komandą, ar sudėtinga buvo rasti reikiamus specialistus ir gauti finansavimą sportinei veiklai?
– Mūsų komanda suburta ne iš karto. Po truputį į komandą vis ateidavo žmonės, kuriuos matydavome, kad tinka mūsų sportui, kurie supranta, ką reikia daryti. Per tiek metų komanda susibūrė nebloga, esu labai patenkintas.
Rėmėjų gretos pradėjo augti iki pandemijos. Bet pandemija ir karas labai pristabdė finansavimą, šiuo metu yra sunkiau. Įmonės man tiesiai šviesiai sako: pinigėlių kaip ir turi, bet nežino, kas bus rytoj, kokia laukia ateitis per tuos neramumus, tad stengiasi taupyti.
Taip kad šiuo metu nėra lengva, visada esu atviras pasiūlymams, bet kol kas tenka tai, ką uždirbu iš verslo, mesti į sportą.
– 2020 metais Lietuvoje buvo įkurta pirmoji motorlaivių akademija, tad kaip šiame sporte dabar sekasi jaunajai kartai?
– Buvo naujieji rinkimai ir mūsų a.a. buvęs prezidentas jau atsisakė eiti toliau pareigas, o aš buvau truputį per jaunas, dar norėjau pasportuoti.
Nebuvo kito žmogaus, kuris norėtų eiti į tą vietą, kur nieko nėra – nei elingo, nei garažiuko, nei ofiso, – tiesiog nieko neturėjome. Bet nusprendžiau dėl vaikų, ateities, naujos kartos investuoti kažkiek pinigų ir savo laiko.
Vidaus vandenų kelių direkcija mums leido išsinuomoti plotą prie Kauno marių, ten mes pasistatėme elingus, nusipirkome laivelių, visokiausių motorlaivių, kad vaikams būtų galimybė išbandyti. Palaipsniui tie vaikai pradėjo rinktis ir dabar jau yra nemažai paaugusių, kurie investuoja, perka kitas formules, jau išaugo iš mažesnių.
Šiemet pas mus Kauno mariose vyko vaikų pasaulio čempionatas, suvažiavo iš visų kitų akademijų, o lietuviai bendroje įskaitoje tapo pasaulio čempionais.
Tad, manau, nuo 2020 metų sukūrimas ir idėjos įgyvendinimas, visas kelias, kuriuo mes einame, toliau mums davė labai didelių vaisių. Susibūrė didelė komanda, kuri dirba iki šiol.
Aš buvau vienintelis, kuris buvo ir prezidentas, ir mokytojas, ir treneris, ir tėvas, ir viską dariau „nuo-iki“, o dabar dirba nemaža komanda. Dirba netgi tie sportininkai, kurie atėjo tais metais, patys pabandė, o dabar jiems jau 17-18 metų ir jau jie treniruoja mažiukus.
Tad labai smagu žiūrėti, kad ir sportas auga, ir nariai auga, jau turi patirties ir gali treniruoti šešiamečius. Manau, viskas, ką darėme ir darome, dabar atnešė labai didelę naudą, o tas įvertinimas – pasaulio auksas – viską pasako.
