Atrodė, kad vanduo užvirė olimpiniame Paryžiaus vandens komplekse.
Estafečių 4 po 200 m laisvuoju stiliumi finalas toks permainingas ir dramatiškas, kad tiktų Aleksandro Diuma romano siužetui.
Lietuvos plaukimo muškietininkai, į sudėtį įtraukę jaunąjį D‘Artanjaną, buvo pasiruošę.
31 metų Danas Rapšys, 23 metų Tomas Navikonis, 20-metis Kristupas Trepočka ir 17-metis Tajus Juška susikibę, aukštai iškėlę rankas, pasirodė 5 tūkst. žiūrovų sausakimšai užpildžiusiose tribūnose.
Permainingose lenktynėse jie plaukė per 7 min. 3,53 sek. ir pasiekė Lietuvos rekordą, nurėžę net pustrečios sekundės nuo ryte įrašyto rekordo, kai buvo treti atrankoje tarp 20-ies komandų.
„Tą rekordą tampėme, tampėme ir pritampėme“, – vakare džiaugėsi D.Rapšys, po finišo išdžiūvusia gerkle vis besidairęs vandens gurkšnio.
Lietuviai užėmė penktąją vietą, nors lenktynių metu viskas keitėsi, žiūrovai tiesiog šokinėjo iš vietų.
Pirmasis šokęs D.Rapšys buvo greitas, bet per porą takų nuo jo lyg kreiseris, keldamas bangas ir triukšmą yrėsi Leonas Marchand‘as.
Atranką praleidęs Prancūzijos plaukimo dievaitis plaukė greičiau nei pasaulio rekordo kreivė, tad publika pašėlo, išvydusi įstabią estafetės pradžią.
„Pasirodėme tikrai gerai, bet matėte kaip kiti suplaukė! Įšoko Marchand‘as – man plaukiant pradejo drebėti baseinas, nebesupratau kas čia vyksta!“ – stebėjosi D.Rapšys.
„Ir žinojau, kad ne dėl tavęs baseinas dreba“, – įsiterpė T.Navikonis.
„Tikrai ne dėl manęs, – patvirtino D.Rapšys. – Tiesiog vau... Kiti irgi kosmines savo atkarpas suplaukė. Vadinasi, gerai pasiruošė visi, baseinas tikrai greitas, dar bus aukštų rezultatų. Bus įdomu pasikapoti.“
Šeštas startavęs T.Navikonis plaukė panašiai kaip D.Rapšys (1 min. 45,62 sek.), bet savo atkarpoje sugebėjo pakelti Lietuvos komandą tarp lyderių ir net šmėstelėti pirmoje vietoje.
„Išsidėsčiau tolygiau, regis, kad viskas pavyko, neturiu sau priekaištų, – sakė panevėžietis, plaukęs per 1 min. 45,45 sek.
Lietuvos pozicijos smuktelėjo, kai į vandenį šoko kitų komandų lyderiai, o K.Trepočkos pastangos (1 min. 47,16 sek.) šįkart neatnešė rezultato, kokios pats norėjo jaunas plaukikas.
„Asmeninis laikas nedžiugina, – buvo kiek nusiminęs K.Trepočka. – Džiugiu už komandą, ką ji padarė, ką pasiekė.“
Po trijų panevėžiečių į vandenį šoko T.Juška, rinktinės sudėtyje pakeitęs Tomą Lukminą, kuris plaukė ryte.
17-metis kaunietis plaukė greičiausiai iš mūsiškių (1 min. 45,30 sek.) pakelė komandą į penktąją vietą, o lenktynių ekrane šmėstelėjęs tribūnose už saviškius sirgusios Ievos Jurkūnaitės veidas atspindėjo daugiau mažiau sirgalių įtampą – drama buvo didelė, nes prizininkų gretos ilgai nebuvo aiškios.
„Iš techninės pusės buvo trūkumų, bet distanciją neprastai įgyvendinau. Aišku, lūkesčiai gal kiek didesni buvo pačiam sau. Yra kaip yra. Rezultatas džiugina, – sakė T.Juška. – Gal jis nėra pats geriausias, bet džiugina.“
Pirmą vietą iškovojo rungties favoritais laikyti britai (7 min. 1,52 sek.), turėję tris tituluotus šios rungties plaukikus.
L.Marchando‘ pakelti prancūzai laimėjo sidabrą (7 min., 2,23 sek.), bronza atiteko vokiečiams (7 min. 2,28 sek.). Tarp prizininkų ir lietuvių įsiterpė italai (7 min. 2,82 sek.).
Užtat už mūsiškių nugaros liko po neutraliu statusu startavę Rusijos plaukikai, po finišo besiguodę ir aiškinę, kodėl nepasisekė, savo šalies žiniasklaidos atstovams.
„Jokio skirtumo, – paklaustas apie aplenktus šalies-agresorės atstovus sakė D.Rapšys. – Mes plaukėme, kad padarytume savo rezultatus, gerai išdėstytume jėgas. Kaip pavyko, taip pavyko. Man nebuvo svarbu, kas aplenkė ir kas liko už mūsų. Svarbu kuo aukštesnę vietą užimti, o dar rytinį rezultatą ženkliai pagerinome. Na, duotų dar kas plaukti rytoj, tai manau, kad dar pagerintume.“



