Sekite 15min Google
Kažkada Paulius Povilionis darbavosi gelbėtoju viename Kauno baseinų, kai iš smalsumo pradėjo fiksuoti ten besitreniruojančio Dano Rapšio plaukimus.
Žingeidus šiaulietis įsibėgėjo taip, kad dabar yra Lietuvos plaukimo rinktinės vyr. treneris, pastarąją savaitę pirmą kartą vadovavęs tokiai gausiausiai mūsų šalies komandai Europos pirmenybėse.
Net 19 talentingų plaukikų atstovavo Lietuvai čempionate Paryžiuje, kur svarbiausios žemyno plaukikams pirmenybės dovanojo bangas emocijų, kaip visada visiems labai įvairių.
- Lietuvos plaukikų finalai Europos čempionate:
- Rūta Meilutytė laimėjo auksą 50 m krūtine finale;
- Tomas Navikonis laimėjo sidabrą 200 m laisvuoju stiliumi finale;
- Lietuvos komanda užėmė 4 vietą mišrių estafečių varžybose 4 po 200 m laisvuoju stiliumi;
- Lietuvos vyrų ketvertas finišavo penktoje pozicijoje 4 po 200 m laisvuoju stiliumi estafetėje;
- Čempionato debiutantė Ieva Jurkūnaitė užkopė į penktąją vietą 200 m laisvuoju stiliumi finale;
- Kotryna Teterevkova užėmė šeštą vietą 200 m krūtine finale;
- T.Navikonis buvo aštuntas 100 m laisvuoju stiliumi finale.
Rūta Meilutytė auksiniu dramatišku finišu 50 m krūtine finale sekmadienį atnešė čempionės titulą, bet mūsų nedidelė šalis parodė, kad auga ir daugiau nuostabių plaukikų, o lygis kyla taip, kad turime ne tik pavienių žvaigždžių, bet ir stiprių komandų estafetės plaukimuose.
Apie Europos čempionato įvykius po paskutinių startų Paryžiaus baseine – pokalbis su rinktinės treneriu P.Povilioniu.
– Pauliau, čempionatas Lietuvos rinktinei baigėsi dramatiškai išplėštu Rūtos Meilutytės titulu – kaip reagavote į tokį finišą ir visą Rūtos plaukimą?
– Toks – atodūsis. Mes tikėjomės, kad ji bus tarp prizininkių, bet iš atrankos ir pusfinalio etapų sprendėme, kad konkurencija bus dar didesnė. Bet Rūta yra Rūta.
– Ar pamatėme čempionės charakterį? Nes ji plaukė greičiausiai, kai labiausiai reikėjo.
– Kiekvienos varžybos skirtingos, bet jei laimi 0,01 ar 0,02 sek. – nesvarbu – vis tiek laimėjai.
– Kaip jūs matėte paskutinį grybšnį? Rūta pati sakė, kad jai atrodė, kad Pilato nežymiai pirmavo iki jo?
– Iš to šono, kur aš stebėjau, atrodė lyg ir Pilato pirmauja. Tačiau buvo toks jausmas, kad italė užsimalė, o Rūta staigiau padėjo rankas.
Tai labai panašu, kaip 2008 metais Michaelas Phelpsas laimėjo olimpinį auksą 0,01 sek. prieš Miloradą Čavičių (100 m peteliške finale).
– Kaip atrodė pokalbis po finišo?
– Tiesiog pasveikinome, apsikabinome.
– Šiais metais Rūta priėmė sprendimą treniruotis be nuolatinio trenerio – kaip tai vertinate ir kokios išvadas galite daryti?
– Su Rūta daug išvadų nepadarysi. Jei ji vis dar pirma, vadinasi, sprendimas pasiteisino.
– Kaip bendrai vertinate rinktinės pasirodymą Europos čempionate, kuriame lietuviai pateko į septynis finalus, iš jų penkis asmeninėse varžybose?
– Didelius lūkesčius turėjome ir prieš čempionatą. Tad viskas buvo lyg vandenynas: vieną dieną viskas labai gerai, lūkesčiai kyla, o kita dieną – nebe taip gerai, tad nuleidi galvą ir galvoji, kas buvo negerai, bet ateina kita diena, ir vėl nuotaika kyla – tai Tomas Navikonis, tai kiti, – buvo didelis bangavimas.
Bendrai, ne tik rezultatais, bet kaip komanda mes labai sustiprėjome. Jei net treneriai sugeba estafetes plaukti (šypsosi), tai toks ir buvo tikslas.
Norėjome plaukti kuo daugiau pusfinalių, kuo daugiau finalų, kad sukauptume kuo daugiau patirties, nes tai buvo vienas etapas iki olimpinių žaidynių, tad manau, kad galima vertinti čempionatą gerai. Konkrečių surašytų skaičių dabar nepasakysiu, bet buvome arti maksimalaus bendro rezultato.
– Ryškiausi čempionato atradimai buvo T.Navikonis ir Ieva Jurkūnaitė. Jei iš pradžių kalbėtume apie Tomą – kas jį padarė tokį greitą ir lėmė tokį šuolį aukštyn?
– Jis tiesiog neturėjo šansų save parodyti. Tomas taip pat gerai atrodė ir pasaulio čempionate Singapūre pernai, bet ten iš pradžių buvo nuostabus, o viduryje varžybų susirgo. Nuo tada beveik visus metus jo nematėme (T.Navikonis treniruojasi Ohajaus valstijos universitete).
Aš su juo dirbu šeštą vasarą. Visada matau po 2-3 mėnesius, tad gerai pažįstu ir jis manęs nestebina. Tik norėjosi žinoti: kada gi, kada? Sužinojome, kad šią vasarą.
Aš labai juo tikėjau. Jau 100 m laisvuoju stiliumi jis plaukė per 47 sek., nors pasižymi lėtesniu startu ir lėtesniais posūkiais. Tad tikrai patikėjau, kad 200 m rungtyje jis gali. Prieš finalą jam pasakiau: jei padarysi, ką esame numatę, bus 1 min. 44 sek. Paskui, kai grįžo, jis man pripažino: „Aš tavęs neklausiau, galvojau, kad kažkokias nesąmones man šnekėjai“.
– Ieva Jurkūnaitė debiutavo Europos čempionate, bet dukart pagerino Lietuvos rekordus 200 m laisvuoju stiliumi, pasiekė finalą, kuriame užėmė penktą vietą. Ar ši 16-metė yra kylanti žvaigždė?
– Turbūt, kad taip. Ji turi didelį potencialą, žiauriai gerus duomenis, bet žinote – žvaigždžių būna labai daug, bet daug jų pakyla ir greitai nusileidžia. Kas gerai su Ieva, ji elgiasi ne kaip būsima žvaigždė, o savo charakteriu, darbu, disciplina nori būti viena geriausių ir yra viena geriausių.
– Kai jos klausėme, ar pradėjusi plaukti kažkada Varėnoje, galėjo patikėti, kad taip greitai iškils, ji netikėtai atsakė, kad taip. Kuo paaiškinti tokį pasitikėjimą?
– Galbūt genais? Jos abu tėvai buvę sportininkai. Mes rinktinėje ją turime antrą sezoną. Iš pradžių ji atrodė neblogai, bet kai pradėjo treniruotis šalia kitų, tokių kaip Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, ji ėmėsi kabintis ir viską atlaikė. Manau, jog tai, kad plauki ne su savo bendraamžiais, o su elitiniais plaukikais, ją pakėlė.
– Kaip vertinate Kotrynos Teterevkovos rezultatą – aišku, buvo įsimintini perplaukimai 50 m rungtyje, bet savo pagrindinėse varžybose 200 m krūtine ji užėmė solidžią šeštą vietą.
– Taip, bet iš tokių čempionatų reikia pasiimti kuo daugiau. Mes puikiai žinome, kad Kotryna dalyvaus 2028 metų olimpinėse žaidynėse. Ji tikrai turėtų įvykdyti olimpinį normatyvą, bet mes nenorime tik to – iš Kotrynos tikimės šiek tiek daugiau.
– Kiek apmaudu, kad Tomas Lukminas per čempionatą susirgo, nors pats sakė, kad buvo panašios sportinės formos kaip T.Navikonis?
– Taip, visi atrodė labai gerai. Manau, kad su Tomu Lukminu pirmoji mūsų estafetė 4 po 200 m laisvuoju stiliumi būtų atnešusi kitą rezultatą. Su juo ir kitos estafetės būtų kitokios, būtume startavę ir 4 po 100 m estafetėje. Viskas subyrėjo kaip kortų namelis – jis negalėjo plaukti vienoje estafetėje, tada mes negalėjome tausoti kitų plaukikų kitose estafetėse ir taip toliau. Matėte, ką Tomas Lukminas gali, jis tai parodė pernai gruodį Europos čempionate 25 m baseine Liubline (buvo ketvirtas 100 m laisvuoju stiliumi).
Labai gaila, jis išgyvena, nes labai norėjo plaukti. Jam tai bus motyvacija ateičiai. Jis jau pasveiko ir veržiasi toliau dirbti ir startuoti (netrukus varžysis JAV).
– Kaip vertinate jaunųjų sprinterių pasirodymus?
– Apie kai kuriuos negaliu daug pasakyti, nes, pavyzdžiui, Mantas Kaušpėdas ar Jokūbas Keblys treniruojasi užsienyje, tad visą sezoną jų nemačiau. Tajus Juška, kaip ir Danas Rapšys – pirmą čempionato dieną jie plaukė nuostabiai, abu 200 m laisvuoju per 1 min. 45 sek. Tačiau, manau, kad buvo klaida fiziniame pasirengime. Aukštikalnėse turbūt per daug užspaudėme. Aišku, Danui sutrukdė ir nugaros trauma, nutikusi kelis mėnesius prieš čempionatą.
– Kuriozinė situacija įvyko per vyrų 50 m krūtine pusfinalį, kai Aleksas Savickas pagerino Lietuvos rekordą vos vos anksčiau nei tai padarė Andrius Šidlauskas. Turbūt gerai, kad jie dabar treniruosis kartu?
– Taip, Aleksas grįš iš JAV treniruotis su mumis Kaune. Gaila, Andrius neparodė, ką galėjo per pirmą dieną (100 m krūtine), bet kiek pakeitėme treniruočių planą čempionate ir jis suplaukė gerai.
Alekso iš viso galvojau nesivežti į šį Europos čempionatą, kai pamačiau, kokios sportinės formos jis sugrįžo iš JAV. Tačiau su kiekviena savaite jis gerėjo, šviesėjo ir jo psichologinė būsena.
Galbūt kartais jis užsideda sau per didelius lūkesčius, bet ką jis čia padarė, yra nuostabu.
– Kuris Lietuvos rekordų džiugina labiausiai?
– Turbūt estafetės 4 po 200 m vyrai laisvuoju stiliumi. Su tokiu rezultatu visose olimpinėse žaidynėse būtume Top-5, tarp tokių komandų, kaip D.Britanijos, Australijos, JAV. Tai kosminis rezultatas.
Prieš dvejus metus visi buvo išsižioję, kai plaukėme per 7 min. 8 sek., ir kalbėjo, kad turbūt niekas nebepagerins. Bet dabar pagerinome dar 5 sekundėmis ir tai dar be Tomo Lukmino. Jei visi išvengs traumų ir ligų, olimpinėse žaidynėse galime turėti pajėgią ne vieną estafetę.
– Kas bus svarbiausias taikinys iki 2028 m. Los Andželo žaidynių?
– Manau, pasaulio čempionatas Budapešte kitais metais. Turbūt reikės mesti visas pajėgas, nes ten ne tik vyrams, bet ir mūsų merginoms reikės būti Top-12. Vien Ieva Jurkūnaitė ir Sylvia Statkevicius neištemps, reikės ir kitų didesnio indėlio.
– Nors labiausiai rūpėjo lietuvių rezultatai, kokie kitų šalių plaukimo žvaigždžių pasirodymai įsiminė labiausiai?
– Akį rėžė per 4 po 200 m laisvuoju stiliumi estafetę, kai trini rankomis ir džiaugiesi, kad su tokiais kaip Danas Rapšys ir Navikonis galima kabintis į medalį, o tada pasižiūri – pirmajame etape už Prancūziją plaukiantis Leonas Marchand‘as, kuris net nėra kraulistas, plaukia per 1 min. 43 sek. Tada nieko nebegali padaryti prieš juos.
Įsiminė ir 1500 m pasaulio rekordas, kurį pasiekė 19-metis vokietis Johannesas Liebmannas. Vokiečiai visada treniruojasi su mumis Siera Nevadoje aukštikalnėse, tad gera juos matyti laiminčius, nes mąstome, kad ir mes gera kryptimi einame, jei ten pat treniruojamės. O kai pasaulio rekordą pasiekia jaunas vyrukas, – dar nuostabiau.
Paliko įspūdį ir britė Angharad Evans, kuri per estafetę krūtine nuplaukė per 1 min. 3,75 sek. (tai būtų naujas pasaulio rekordas, bet per estafetę atkarpų rekordas oficialiai neįskaitomas). Buvo daug nuostabių rezultatų.