Pirmą kartą Lietuvos geriausiu metu sportininku išrinktas irkluotojas, jei atskirtume baidarių ir kanojų irklavimą nuo akademinio irklavimo.
M.Griškonis daug metų į Lietuvą plukdė trofėjus, o geriausiu metu atletu išrinktas tada, kai metai buvo sausi titulais.
Iš viso laimėjęs 10 medalių olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos pirmenybėse 35 metų irkluotojas šiemet užėmė šeštąją vietą Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Jo svarbiausi varžovai Tokijuje irgi liko arti garbės pakylos – disko metikas Andrius Gudžius buvo šeštas, o plaukikas Danas Rapšys aštuntas, bet laimėjęs tris medalius šiemet pasaulio ir Europos pirmenybėse.
Vis dėlto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) rengiamose rinkimuose, kuriuose 75 proc. balsų sudarė sporto tarybos vertinimas, o 25 proc. – sporto mėgėjų, pergalė atiteko M.Griškoniui, kuris po Tokijo žaidynių visu smarkumu įplaukė į sporto politikos vandenis.
LTOK sportininkų komisijos pirmininkas buvo išrinktas Lietuvos irklavimo federacijos prezidentu ir aktyviai reiškėsi sporto politikoje, apie kurią prabilo ir nuo scenos „Litexpo“ parodų rūmuose antradienį.
„Apdovanojimą norėčiau skirti visiems kolegoms sportininkams – kad mūsų balsas būtų išgirstas. Viename interviu esu minėjęs, kad valdininkai sportą vertina kadencijomis, bet mums, sportininkams, tai – visas gyvenimas“, – sakė M.Griškonis, kuriam prizą į sceną atnešė jo ir bėgikės Dianos Lobačevskės dukra Atėnė.
Karjerą tęsti planuojantis M.Griškonis po apdovanojimų ceremonijos stabtelėjo atsakyti į kelis 15min klausimus.
- Mindaugai, kaip reagavote, pirmą kartą išrinktas geriausiu Lietuvos metų sportininku?
- Tai ne pirmas, o antrasis mano titulas, nes 2016 metais esu laimėjęs kaip geriausia komanda (su Sauliumi Ritteriu tais metais iškovotas olimpinis sidabras). Šįkart laimėjau vienas, ir man tai yra didelis įvertinimas daugiau nei 20 metų tebesitęsiančios karjeros.
Esu labai patenkintas, kad žmonės patikėjo ir mane išrinko. Jaučiuosi taip gerai lyg būčiau laimėjęs vieną iš savo vertingų medalių.
- Apdovanojimą į sceną atnešė jūsų dukra. Tai buvo netikėta?
- Tai tikrai buvo netikėta. Prieš renginį organizatoriai pasakė, kad bus reikalinga dukra, bet galvojau, kad jos reikės atnešant prizą „Už visus gyvenimo nuopelnus“ profesoriui Juozui Skernevičiui. Galbūt taip mane apgavo tyčia, kad nesitikėčiau. Paskui, kai dukra įnešė apdovanojimą į sceną net susijaudinau. Pagavau save, kad virpėjo balsas, nors man tai neįprasta.
- Šįkart tarp vyrų buvo lygi konkurencija, nes ir Andrius Gudžius olimpinėse žaidynėse buvo šeštas, o Danas Rapšys Tokijuje buvo aštuntas, bet laimėjo medalių pasaulio ir Europos pirmenybėse. Kaip pats vertinate savo varžovus nominacijoje?
- Vertinu juos gerai, nes tie patys varžovai buvo ir anksčiau apdovanojimuose. Aš jau buvau nominuotas tarp kandidatų ir 2018 ir 2019 metais. Jei neklystu, ir tada dukart buvo tie patys trys pretendentai (2017 ir 2018 m. geriausiu Lietuvos sportininku išrinktas A.Gudžius, 2019 metais - Danas Rapšys). Praeitą kartą irgi buvo apylygūs rezultatai, nes ir aš buvau laimėjęs medalių 2018 metais, o 2019 metais pasaulio čempionate užėmęs ketvirtą vietą. Praėjusius du kartus šiems varžovams pralaimėjau, o šįkart – laimėjau.
Manau, šiemet rezultatai panašūs tiek jų, tiek mano – džiaugiuosi, kad pavyko laimėti.
- Savo kalboje ant scenos kalbėjote ir apie sporto politiką. Tai buvo reakcija į pastaruosius įvykius?
- Taip, mano kalba buvo apie sporto politiką, pastarąjį pusmetį aktyviai joje dalyvauju, įtrauktas į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo grupę, kuri bando priimti sprendimus dėl sporto įstatymų. Aš tik noriu priminti visuomenei, kad ne valdininkai yra svarbiausia sporte, o sportininkai ir treneriai. Tad reikia viską daryti, kad būtų atsižvelgta į sportininkų nuomonę, kad dabartiniai rengiami įstatymai būtų veiksmingi, o po kitų olimpinių žaidynių į Lietuvą atavažiuotų ne vienas medalis, kuriuo mes labai džiaugiamės, bet kad iškovotume kokius 5 medalius. Sportininkai dažnai lieka neišgirsti, jų nuomonė neišklausoma, nes bet kokia kaina priimami vieni ar kiti sprendimai, o mes turime, ką turime šią dieną.
- Kaip vertinate šios dienos ŠMSM pranešimą apie įkurtą Nacionalinę sporto agentūrą, kurioje dirbs apie 30 valdininkų?
– Aš labai norėčiau pasižiūrėti po kitų olimpinių žaidynių, kai galėsime atsukti laiką atgal. Po trejų metų bus matyti, kiek šie dabartiniai sprendimai yra tikslingi ir geri. Kalbant apie Sporto agentūrą, man kyla klausimas, kam kurti tai, kas jau buvo sugriauta. Kodėl sugriovėme, kas nepasiteisino ir kuriame tą patį vėl iš naujo. Manau, kad pamatysime po trejų metų, kiek valdžios ir Seimo sprendimai yra protingi. Po 2-3 metų bus matyt, ar padarėme ką nors gero, ar nieko nepadarėme ir likome tame pačiame taške.
