Kartais būna taip, kad net Lietuvos rekordas nekelia ūpo.
Emilija Pociūtė trečiadienį antrą kartą per dieną pagerino sau priklausiantį 50 metrų nugara rekordą, iš pradžių atrankoje ryte plaukiusi per 28,21 sek. ir nuskutusi 0,15 sek. nuo šią vasarą Miunchene pačios pasiekto rekordo.
Pusfinalyje vakare Paryžiaus olimpiniame vandens centre 17-metė šiaulietė sprintavo dar labiau, distantciją įveikusi per 28,08 sek., taip dar 0,13 sek. pagerinusi rekordą.
Bet iki aštuntos pozicijos ir paskutinio bilieto į finalą lietuvei trūko 0,23 sek. Ji galutinėje rikiuotėje užėmė tryliktą vietą.
Tad pirmasis karjeros pusfinalis ir antrasis rekordas mažai džiugino ambicingą plaukikę, bent jau taip atrodė iš rūstaus žvilgsnio, tik atėjus į bendravimui su žiniasklaida skirtą erdvę.
„Norėjosi finalo“, – savo santūrią nuotaiką paaiškino E.Pociūtė.
Ji teigė, kad distancijoje viską padarė, kaip tikėjosi. „Rezultatas mane tenkino, kad nusimečiau nuo rytinių varžybų, o sprinte tai yra labai sunku, nes laikas tiesiog skrieja. Bet, aišku, norėjosi finalo“, – pakartojo šiaulietė.
Žinoma, buvo ir šviesių minčių.
„Neįsivaizduoju, kas man padeda vis nusimesti laiką nuo rytinių varžybų. Gal tas įdirbis treniruotėse? Plaukiu sunkias treniruotes, kad per varžybas galėčiau išsprintuoti labiau“, – sakė ji.
E.Pociūtės pasirodymas pradžiugino Lietuvoje už ją sergančią mamą Dovilę Pocienę, kuri ir treniruoja dukrą Šiaulių baseine.
„Mama džiaugėsi, mane pasveikino ir didžiuojuosi, kad patekau į pusfinalį. Pati norėjau finalo, bet tikriausiai reikia padirbti ilgiau, kad kitą kartą būčiau finale“, – sakė Emilija.
Ji pati patenkinta, kad įtampa nekausto, nors toks Europos čempionatas jai – debiutinis.
„Man per šias varžybas mažiau jaudulio nei per Europos jaunimo pirmenybes, nors čia lygis kitoks. Kodėl taip yra? Gal subrendau? Priauagau prie tokio lygio, kad galiu susitvarkyti su jauduliu“, – svarstė E.Pociūtė.
Šiame Europos plaukimo čempionate ji dar plauks 100 m nugara.
„Tikiuosi, kad viskas pasiseks gerai. Tam rengiausi, dirbau, manau, kad darbas atsipirks“, – sakė jaunoji plaukikė, antra pagal amžių 19-os narių Lietuvos plaukimo rinktinėje po 16-metės Ievos Jurkūnaitės.
Tryliktas savo rungtį – 200 m krūtine baigė ir Aleksas Savickas.
Floridos universitete studijuojantis 23 metų panevėžietis atrankoje irgi buvo tryliktas, o pusfinalyje jis plaukė per 2 min. 10,90.
Iki finalo aštuoneto trūko 0,83 sek.
„Norėjau kiek geriau suplaukti, bet iš kitos pusės – viskas ėjo pagal planą. Pirmasis 50 metrų, antras 50 metrų, trečias 50 metrų – viskas planuotai, ir treneris iškart sakė, kad viską teisingai padariau. Pritrūko pabaigoje. Gal tai ir dėl pasirengimo – reikėjo ilgiau paplaukti, – analizavo A.Savickas. – Kita vertus, tai pirmas kartas per pastaruosius pusantrų metų, kai išplaukiau iš 2 min. 11 sek. Dėl to džiaugiuosi, judame teisinga kryptimi. Nors norėjosi dar geriau.“
Lietuvos rekordas šioje rungtyje yra pats seniausias iš visų Lietuvos plaukimo rekordų, pasiektas dar 2009 metais Europos čempionate Romoje, kai per ilgųjų kostiumų erą Giedrius Titenis, dabar esantis tarp trenerių Paryžiuje, plaukė per 2 min. 7,80 sek.
Vėliau poliuretano kostiumai, su kuriais plaukikai tais laikais pagerino daug pasaulio rekordų, buvo uždrausti.
A.Savickas mano, kad įmanoma pasiekti tokių rezultatų ir be super kostiumų.
„Įmanoma pasiekti, bet dar reikia laiko, gal ne šiais metais, gal olimpinėse žaidynėse? – kalbėjo jis. – Nesakau, kad planuoju rekordą, nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet pasaulis plaukia tokiais rezultatais, reikia, kad kažkas pralaužtų ledus, išliptų iš 2 min. 9 sek., o tada atsidarys vartai.“










