Tomas Navikonis įrodė, kad antradienį pasiektas Lietuvos rekordas nebuvo atsitiktinumas.
Trečiadienį vakare 23 metų panevėžietis plaukė per 47,75 sek. ir antrą kartą Paryžiuje pagerino Lietuvos rekordą 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje.
Antradienį pusfinalyje perėmęs rekordą iš Dano Rapšio, ir buvęs šeštas, trečiadienį finale jis plaukė dar 0,16 sek. greičiau.
Ir varžovai buvo greiti, tad T.Navikoniui atiteko aštuntoji vieta.
Pirmasis iš Paryžiuje Europos plaukimo čempionate startavusių lietuvių asmeninių varžybų finalą pasiekęs Ohajo universiteto bakalauras po finalo 5 tūkst. žiūrovų pripildytame olimpiniame plaukimo centre dalinosi įspūdžiais apie savo plaukimą, o taip pat ir 200 m laisvuoju stiliumi finalą šį vakarą pasiekusią 16-metę Ievą Jurkūnaitę.
– Antras Lietuvos rekordas, aštunta vieta finale, – kokios mintys sukasi po plaukimo? - paklausėme T.Navikonio.
– Tokio rezultato nesitikėjau, nes plaukime buvo vietų, kai susimėčiau iš įtampos. Bet vis tiek geriausias rezultatas, Lietuvos rekordas.
– Ką turite mintyje, kai sakote, kad susimėtėte?
– Išėjimas (į vandenį) kaip visada, posūkis toks buvo, kad bandžiau kažką išgimdyti, ko įprastai nedarau. Tačiau jėgų antrai 50 m daliai dar buvo, pabaigoje pradėjau dažniau kvėpuoti.
– 0,16 sek pagerintas rekordas tokioje greitoje distancijoje. Tikėjotės?
– Galima buvo tikėtis. Didelių lūkesčių neturėjau prieš startą, norėjau pasisemti patirties, jos pasisėmiau.
– Kiek pasitikėjimo suteikia toks rezultatas?
– Manau, kad tai stotelė, pasitikrinau save ir toliau judam. Toliau treniruočių planas tęsis, o tai buvo kontrolinis taškas, pažiūrėti, kaip viskas veikia.
– Ar matėte, kad auksą laimėjęs Davidas Popoviči buvo arti pasaulio rekordo?
– Nemačiau. Stengiuosi į jį net nežiūrėti, nes tai kitas lygis. Aš labiau sau artimesnius takus žiūriu.
– Kaip jaučiatės prieš startą tarp daugybės sprinto žvaigždžių? Yra ryšis su kitais, ar dar jaučiatės naujoku?
– Turiu kelis pažįstamus veidus, vienas plaukikas iš JAV, kartu pasitreniruoja. Tas pats Popoviči per kelias stovyklas buvau sutikęs, pasisveikiname „labas, labas“. Pažįstame vienas kitą.
– Gal galite papasakoti, kas buvo nutikę su pamiršta akreditacija?
– Gėda net pasakoti, nebuvo labai profesionalu. Bet gavau akreditaciją prieš startą, tai gal ties tuo ir baigiame (šypsosi).
– Ketvirtadienį prasidės 200 m laisvuoju stiliumi rungtis. Kurioje rungčių dabar jaučiatės stipriau?
– Nežinau. Dažniausiai būna, kai treniruojuosi daug 200 m, tada geriau suplaukiu 100 metrų. O jei daugiau rengiuosi 100 m, tada geriau plaukiu 200 m. Tad dabar tikiuosi, kad abi distancijos bus labai gerai (juokiasi).
– Moterų varžybose 200 m laisvuoju stiliumi Ieva Jurkūnaitė antrą kartą per dieną pagerino Lietuvos rekordą. Ką galite apie ją pasakyti?
– Sveikinimai. Lietuvos rekordas, buvo antra pusfinalio pirmajame plaukime, bet aš mačiau, kaip ji dirba aukštikalnėse – įspūdinga.
Dar nedaug ją mačiau, tik kelias savaites prieš čempionatą. Bet ji kasdien stabili. Ji pajėgi užkopti į dideles aukštumas, bet taip pat svarbu, kad nekrenta į žemumas, kas nutinka kitiems plaukikams.
– O kas jus daro tokį gerą baseine?
– Aš nelaikau savęs labai geru. Bet kiekvieną dieną stengiuosi, tada kažkoks rezultatas ateina.
– Prisiminkite jaunystės dienas Panevėžio senajame baseine. Ką tas berniukas būtų pagalvojęs tada, jei žinotų, kad vieną dieną pasieks tokį rezultatą?
– Būtų labai apsidžiaugęs. Bet jis žinotų, kad labai daug reikia įdėti darbo, kad toks rezultatas ateitų.





