T.Bloomas mato visai ką kita. Tikimybes. Maržas. Vertę. Rizikas.
Ir svarbiausia – labai paprastą klausimą: kas šitoje situacijoje turi pranašumą?
Kalbant apie „Palace Pier“ – dažniausiai tai nebūna lankytojas.
Kita vertus, tai – pagrindinė priežastis, kodėl žaidimų automatų salės vis dar veikia.
Braitono molas spalio viduryje atrodo vos ne kaip specialiai sukurta dekoracija istorijai apie T.Bloomą. Virš Lamanšo pučia vėjas, lauke žuvėdros organizuoja tradicinį miesto reketą prieš žmones su fish and chips, o už sienų skamba monetos, mirksi lemputės ir lošimo automatai kelioms akimirkoms žmogui sukuria iliuziją, kad matematika šį vakarą padarys išimtį.
Vaikystėje T.Bloomas tokiose Braitono pajūrio žaidimų salėse praleisdavo daugybę valandų. Vėliau Mančesterio universitete studijavo matematiką. Dar vėliau tapo vienu sėkmingiausių profesionalių lošėjų pasaulyje, sukūrė sporto lažybų ir duomenų imperiją, prie pokerio stalo gavo pravardę „The Lizard“ – Driežas, o galiausiai nusipirko futbolo klubą, kurį nuo vaikystės mylėjo ir pavertė jį vienu įdomiausių sporto projektų Europoje.
Ketvirtadienį į T.Bloomo sukonstruotą futbolo pasaulį kelioms valandoms užklys ir „Kauno Žalgiris“.
Tai bus dviejų skirtingų futbolo pasaulių susidūrimas. Vienoje pusėje – „Premier“ lygos pinigai, 32 tūkstančių vietų stadionas ir žaidėjai, kurių kainos matuojamos skaičiais, Lietuvos futbolo klubams primenančiais nedidelių savivaldybių biudžetus.
Kitoje – kuklus Lietuvos čempionas su sezonui suplanuotais 4,6 mln. eurų, arba mažiau nei Braitone per metus uždirba vienas Ferdi Kadioglu (5,25 mln.).
Tačiau vien pinigais „Brighton“ fenomeno nepaaiškinsi. Kur kas daugiau apie šį klubą pasako žmogus, kurio visas profesinis gyvenimas paremtas gebėjimu skaičiuoti geriau už kitus.
Berniukas iš „Goldstone“
T.Bloomas nėra vienas iš tų milijardierių, kurie vieną rytą atsiverčia „Forbes“, kitą – Anglijos „Premier“ lygos lentelę ir nusprendžia, kad futbolo klubas būtų visai smagus naujas žaislas šalia jachtos, vynuogyno ir nekilnojamojo turto portfelio.
Kai jis 1970-aisiais gimė Braitone, Bloomų šeima su „Brighton & Hove Albion“ jau turėjo ypatingą ryšį.
Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose „Brighton“ kylant iš trečiojo diviziono į aukščiausiąją lygą, R.Bloomo senelis Harry ėjo klubo vicepirmininko pareigas. Devintajame dešimtmetyje klubo valdybą papildė dėdė Ray, tad mažasis Tony kartu su seneliu tėvu Ronnie ir broliu Darrenu nuolat žingsniuodavo į Goldstone Ground“.
Žmogus, kuris savąjį gyvenimą pastatė ant skaičių, tikimybių ir šalto išskaičiavimo, svarbiausią investiciją atliko pamynęs visus principus. Be jokių skaičiavimų, prognozių ar garantijų. Tiesiog iš meilės.
Dabar gali atrodyti kiek kitaip, bet dar prieš dešimtmetį „Brighton“ neatrodė pats pelningiausias objektas, kurį milijardierius galėtų rasti pasaulio rinkose.
Futbolo klubai jau seniai yra vieni išradingiausių žmonijos būdų atsikratyti didelių pinigų sumų. Čia 80 milijonų kainuojantis puolėjas gali ištisą sezoną ieškoti kelio į vartus, o garsus treneris – per tris mėnesius susipykti su žaidėjais, vadovybe ir galiausiai iškeliauti namo su milijonine kompensacija už tai, kad daugiau nebedirbtų.
T.Bloomas visa tai žinojo. Ir vis tiek tai padarė.
