Sekite 15min Google
Dienomis liberalus, atsipalaidavęs ir pajūrio kurorto ritmu gyvenantis Braitonas vakarais, pasirodo, gali nusimesti mandagumo kaukę. Bent jau futbolo stadione, kuriame F.Hurzeleris nenori nė lašo angliško svetingumo.
Ketvirtadienį jo ir nebuvo. „Amex“ šeimininkai Lietuvos čempionams surengė devyniasdešimties minučių futbolo pamoką, o galutinis rezultatas 4:0 tai įtvirtino.
Tiesa, „Kauno Žalgiris“ beveik kėlinį sugebėjo išsaugoti tai, ko iš jo čia vargu ar kas nors tikėjosi – "sausus" vartus.
Prieš rungtynes išleistoje oficialioje „Brighton“ programėlėje pasakojimas apie Lietuvos čempionus buvo pavadintas „Young Guns“ – jaunieji ginklai. Anglai atkreipė dėmesį į nuo 2004-ųjų gyvuojančio Kauno klubo spartų kopimą Lietuvos futbolo hierarchijos laiptais ir jo prasiskintą kelią į Europos turnyrus.
Žvelgiant iš 125-ąjį gimtadienį šiemet švenčiančio „Brighton“ perspektyvos, kauniečiai išties dar tik futbolo paaugliai, nors pastarųjų metų pasiekimais jau spėjo gerokai aplenkti savo amžių.
Vis dėlto žengdamas į vieną didžiausių klubo istorijos scenų Željko Sopičius nusprendė gerokai permaišyti savo kortas.
Palyginti su sekmadienį laimėtu LFF taurės finalu, kroatas starto vienuoliktuke atliko net devynis keitimus. Vieninteliu lietuviu jame tapo vartininkas Tomas Švedkauskas, o dar įdomiau tai, kad ant atsarginių suolo liko visi vasarą prie komandos prisijungę naujokai.
Pirmąjį ketvirtį valandos „Brighton“ futbolininkai žaidė taip, tarsi kamuolys būtų išduotas tik jiems.
85 procentai kamuolio kontrolės, 12:0 pagal prisilietimus varžovų baudos aikštelėje, 5:0 pagal smūgius į vartus.
Tačiau svarbiausiame futbolo statistikos stulpelyje vis dar švietė du nuliai.
Skirtingai nei ankstesnėse europinėse išvykose į Zagrebą ir Stambulą, šįkart kauniečiai išvengė greito nokdauno, o kiekviena be praleisto įvarčio išgyventa minutė buvo mažytė pergalė prieš futbolo logiką.
25-ąją minutę Franco Baldasarra tolimu smūgiu netgi priminė, kad žaliai balti atvyko ne tik gintis.
Laikrodžio rodyklėms artėjant prie pertraukos jau buvo galima pradėti atsargiai flirtuoti su mintimi apie mažytę sensaciją. Angliškos futbolo analizės mašinos, kuriomis šis klubas taip didžiuojasi, irgi buvo bepradedančios pripažinti, kad ne viską įmanoma suskaičiuoti.
Tačiau futbolo hierarchija kantrybės turėjo daugiau nei svečiai jėgų...
Artėjant pertraukai Ibrahimas Osmanas spurtu aplenkė Jorisą Moutachy ir prie pat galinės linijos pasivijo kamuolį. Sekė perdavimas atgal Georginio Rutteriui, o šiam beliko iš kelių metrų atlikti paprasčiausią užduotį – pasiųsti kamuolį į tinklą.
Tiesa, teisėjavęs danas Mikkelis Redderis iš pradžių įvarčio neįskaitė, nusprendęs, kad kamuolys jau buvo palikęs aikštę. Tačiau į pagalbą atskubėjęs VAR patvirtino, kad visas kamuolys galinės linijos nebuvo kirtęs.
Vos po kelių minučių G.Rutteris jau pats surengė įspūdingą reidą kauniečių baudos aikštelėje ir perdavė kamuolį į beveik tą pačią vietą, iš kurios ką tik buvo pasižymėjęs. Šįkart tikslų dūrį atliko Jackas Hinshelwoodas.
Taip beveik visą kėlinį puoselėta žalgiriečių viltis subyrėjo per kelias minutes. Vietoj galimybės į rūbinę keliauti išsaugojus sausus vartus kauniečiams teko susitaikyti su dviejų įvarčių deficitu.
Po pertraukos „Brighton“ neketino mažinti apsukų.
54-ąją minutę greitas šeimininkų išpuolis baigėsi antruoju G.Rutterio įvarčiu.
66-ąją minutę visos iliuzijos galutinai išsisklaidė. Iš pradžių kauniečiams į pagalbą atėjo virpstas, o po kelių akimirkų Vykintui Slivkai praradus kamuolį, „Brighton“ surengė dar vieną ataką, kurią tiksliu smūgiu galva užbaigė Mattas O'Riley.
4:0. Stadiono talismanas, pliušinis kiras Gully, pradėjo šventinį vakarėlį.
Pabaigoje svečiai iš Lietuvos visgi sugebėjo palikti simbolinį pėdsaką. Leonas Krekovičius atliko pirmąjį ir vienintelį žalgiriečių smūgį į vartų plotą, o paskutinėmis akimirkomis Gabrielis Debeljuhas uždirbo ir pirmąjį kampinį.
Tiesa, pakelti jo nebuvo lemta. Arbitras nusprendė, kad ketvirtadienio vakarui futbolo pakanka, ir paskelbė rungtynių pabaigą.
Po rungtynių „Brighton“ strategas F.Hurzeleris neturėjo daug priežasčių skųstis. Jo futbolininkai užtikrintai atliko darbą, išsaugojo sausus vartus, o galimybę pasirodyti gavę žaidėjai įrodė, kad vokietis gali pasikliauti ne tik pagrindiniu vienuoliktuku.
„Manau, sužaidėme geras ir drausmingas rungtynes. Nepraleidome įvarčio, o daug futbolininkų pasinaudojo suteiktomis galimybėmis. Tai bus labai svarbu žvelgiant į ateitį, viso likusio sezono metu – turime žinoti, kad galime pasikliauti vieni kitais“, – kalbėjo „Brighton“ treneris.
Jo oponentas Ž.Sopičius irgi ramiai konstatavo tai, ką visi žinojo dar prieš rungtynių pradžią.
„Kaip jau sakiau, didžiuojuosi savo vaikinais, tuo, kaip jie kovojo ir kaip žaidė. Tai kartoju kiekvieną kartą. Šiandien man tikrai nėra dėl ko gėdytis. Mus nugalėjo geresnė komanda, ir tiek“, – kalbėjo kroatas.
Treneris atskleidė ir įdomią detalę iš savo štabo pokalbių prieš rungtynes.
„Vienas mano asistentų sakė, kad jeigu nepraleisime įvarčio per pirmąsias 42 minutes, vėliau bus lengviau. Tačiau esu realistas ir sakiau, kad galiausiai laimės stipresnė komanda. Galbūt šiek tiek gaila dėl pirmojo praleisto įvarčio, bet net jeigu nebūtume jo praleidę tokiu būdu, tikriausiai būtų buvęs kitas panašus epizodas. Nes varžovai tiesiog geresni...“, – dėstė Kauno komandos strategas.
Beveik išsipildžiusi asistento pranašystė skambėjo ironiškai. „Kauno Žalgiris“ ilgai laikėsi, tačiau būtent paskutinėmis pirmojo kėlinio minutėmis aikštėje atsivėrė praraja, skirianti Lietuvos čempionus nuo Anglijos „Premier“ lygos atstovų.
Ž.Sopičius nenorėjo ieškoti paguodos vien tame, kad jo auklėtiniai beveik kėlinį atsilaikė prieš gerokai turtingesnį varžovą. Paklaustas, ar toks pasirodymas galėtų suteikti pasitikėjimo prieš kitas Konferencijų lygos rungtynes, kroatas iš pradžių nukirto trumpai – „ne“, o paskui leidosi į gerokai platesnius samprotavimus apie Lietuvos klubų galimybes Europoje.
„Man 52-eji, visą gyvenimą esu futbole ir suprantu, kaip viskas veikia. Pirmiausia turime didžiuotis vien tuo, kad esame čia, šioje aikštėje. Per pastaruosius dešimt ar dvidešimt metų mačiau daugybę Lietuvos komandų Europos turnyruose ir iki šiol tik vienam klubui buvo pavykę patekti į grupių etapą.
Žinoma, kai pradedi ruoštis rungtynėms, nori jas laimėti. Tačiau jeigu supranti visą situaciją, negali visko vertinti vien pagal vienerias ar dvejas rungtynes“, – aiškino treneris.
Ž.Sopičius taip pat priminė milžinišką finansinę prarają tarp abiejų klubų ir pabrėžė, kad vien „Brighton“ futbolininkų rinkos vertė siekia apie 700 mln. eurų.
Tačiau didžiausią dėmesį jis ragino kreipti ne į skaičius švieslentėje, o į realias savo komandos galimybes ir artimiausius uždavinius.
„Pirmadienį mūsų laukia labai svarbus mačas vietiniame čempionate, o ketvirtadienį žaisime namuose Konferencijų lygoje. Ten turėsime daugiau galimybių iškovoti taškų. Ar juos iškovosime? Nežinau. Bet tikriausiai turime daugiau galimybių kažką pasiekti tokiose rungtynėse nei prieš „Brighton“.
Galų gale aš tikrai labai didžiuojuosi tuo, kaip mes kovojome. Mes žaidėme tiek, kiek mums leido žaisti „Brighton“, – pridūrė Ž.Sopičius.
Kitą savaitę kauniečių laukia jau visai kitoks europinis egzaminas. Į Lietuvą atvyks Norvegijos „Brann“, ketvirtadienį namuose 2:1 įveikęs „Lincoln Red Imps“ ekipą.
