Sekite 15min Google
Amine’as Benchaibas su sau būdinga ramybe pasitinka naujus futbolo iššūkius.
Maroko šaknų turintis, bet Gente (Belgija) gimęs ir augęs 28 metų futbolininkas jau praėjusį sezoną buvo išrinktas geriausiu Lietuvos čempionato futbolininku, padėjęs „Kauno Žalgiriui“ laimėti pirmąjį šalies čempionų titulą.
Pelnęs 15 įvarčių ir atlikęs 6 rezultatyvius perdavimus praėjusį sezoną, A.Benchaibas ir šiais metais yra Kauno komandos atakų lyderis.
TOPLYGOJE pelnęs 10 įvarčių, jis yra rezultatyviausias „Kauno Žalgirio“ žaidėjas.
Neatsitiktinai būtent A.Banchaibas tapo pirmuoju klubo žaidėju, pasižymėjusiu įvarčiu Čempionų lygos atrankoje, kai taikliu smūgiu pirmosiose rungtynėse uždavė gerą toną, o realizuotu 11 metrų baudiniu atsakomajame mače padėjo eliminuoti Kosovo klubą „Drita“.
Sezonui artėjant į pabaigą, dabar „Kauno Žalgirio“ klubas pasitinka svarbiausius mačus.
Sekmadienį Dariaus ir Girėno stadione Kauno klubas turi galimybę pirmą kartą laimėti Lietuvos futbolo federacijos taurę, jei turnyro finale įveiks Kretingos „Miniją“.
O ateinantį ketvirtadienį „Kauno Žalgiris“ maču Anglijoje su netikėtai tarp „Premier“ lygos lyderių užkopusiu „Brighton“ klubu pradės kovas Konferencijų lygoje.
– Amine’ai, jūsų likusiame sezone laukia dar daug svarbių rungtynių – sekmadienį žaisite su „Minija“ dėl LFF taurės, o vėliau laukia susitikimas su „Sūduva“ ir Konferencijų lygos pradžia. Kaip vertinate savo ir komandos formą prieš šias rungtynes? – 15min paklausė A.Benchaibo.
– Manau, kad su komanda esame geroje formoje, mūsų rezultatai labai geri ir jaučiame daug pasitikėjimo savimi. Per šią kelių savaičių pertrauką puikiai padirbėjome ir po atostogų grįžome pailsėjusiomis galvomis – žinome kas mūsų laukia ir kas svarbu. Manau, kad laimėti taurę ir lygą tiesiog privalome, taip pat turime tikslų ir Europoje.
Asmeniškai, man sekasi gerai, tiesa, pastaruoju metu susidūriau su keliomis smulkiomis traumomis, bet šią savaitę gydausi – svarbiausioms rungtynėms tikiuosi būti pilnai pasirengęs padėti komandai.
– Per šiuos du sezonus „Kauno Žalgiryje“ tapote vienu svarbiausių komandos saugų. Kaip pats apibūdintumėte savo tobulėjimą Lietuvoje?
– Suvokiu, koks yra mano indėlis į komandos pasiekiamus rezultatus ir žinau, kad kai kuriuose momentuose esu itin reikalingas. Šį sezoną vaidinau tikrai svarbų vaidmenį, esu tarp geriausių lygos žaidėjų, bet man svarbiausia yra rungtyniauti, tapti čempionu ir duoti postūmį savo komandai.
O šiaip, visada koncentruojuosi į vienas rungtynes, svarbiausia, kad būčiau sveikas. Šiemet šiek tiek kentėjau dėl traumų, bet praeitą sezoną jų neturėjau – manau Lietuva pamatė, ką sugebu, kai nesu traumuotas.
Taigi, savo sezonu esu patenkintas, bet visada galiu būti geresnis – mano asmeninis tikslas yra laimėti lygą bei turėti gerų rezultatų Europoje, o tapimas geriausiu lygos žaidėju ar didelio įvarčių skaičiaus įmušimas yra tik priedas.
– Ar tobulėjant laikote kažkurį futbolininką pavyzdžiu sau?
– Esu labai didelis Cristiano Ronaldo sirgalius, nors ir nesame tokio pačio lygio žaidėjai.
Taip pat, nors jis ir yra jaunesnis už mane, bet labai gerbiu J.Bellingham’ą – jis žaidžia toje pačioje pozicijoje, kaip ir aš, yra labai efektyvus pelnant įvarčius, puikiai išnaudoja savo greitį.
C.Ronaldo mane įkvepia mintimi, kad jeigu rūpinsiesi savo kūnu gali žaisti labai ilgai. Man jis yra ne tik talento, bet ir sunkaus darbo pavyzdys. Tikiuosi, kad išliksiu be traumų ir taip pat parodysiu dar daug gražių dalykų.
Žinoma, nors buvimas geru žaidėju svarbu, bet daug svarbiau komandos laimėjimai – aš esu žmogus, kuris labai nemėgsta pralaimėti, tad jei žaidžiu gerai, bet komandai nesiseka tikrai nebūnu laimingas. Aš visada noriu daugiau, žinau ką galiu parodyti ir tikiuosi galėti padėti savo komandai visuose likusiuose šio sezono mačuose.
– Kadangi esate didelis C.Ronaldo gerbėjas, galbūt turite kažkokių minčių apie dabar Portugalijos nacionalinėje rinktinėje įvykusią situaciją?
– Žinote, žmonės mėgsta kritikuoti C.Ronaldo, nes mano, kad jis arogantiškas, stiprus, aukštas. Bet aš jį gerbiu dėl jo asmenybės, manau kad būtent ji ir padaro Ronaldo – Ronaldo. Manau, kad jis yra nuolankus žmogus ir jam dabar 41–eri, bet jis vis tiek alkanas.
Nemanau, kad su juo buvo pasielgta teisingai – nors futbole visi žaidėjai yra lygūs, tokie futbolininkai kaip Messi ir Ronaldo reikalauja išskirtinio elgesio. Man dėl tokio Portugalijos komandos poelgio tiesiog dužo širdis, visiškai supratau jo reakciją, taip, galbūt jam nereikėjo palikti stovyklos, bet tai, ką jis padarė futbolo sportui niekada nebus pakartota.
Tikiuosi, kad jis susilauks pagarbos, kurios nusipelnė ir gražiai baigs savo karjerą. Tiesiog, pamačius kontrastą tarp elgesio su Messi ir Ronaldo, matau, kad tai nepagarbu.
– O kaip Jūs vertinate savo patirtį Lietuvoje, ar jums čia patinka?
– Aš toks žmogus, kuris labai lengvai prisitaiko prie skirtingos aplinkos ir žmonių, esu labai atviras ir draugiškas. Tačiau tik atvykus patirtis buvo gana įdomi – Lietuvoje žmonės nėra tokie bendraujantys, kaip mano tautiečiai Belgijoje, bet kai susipažįsti su lietuviais artimiau, supranti, kad jie geri žmonės.
Pati šalis yra graži, švari, man primena Belgiją, Kauno mieste taip pat pilna labai gražių vietų – man čia patinka.
– Tad ar turite kažkokių itin mėgiamų vietų ar veiklų Kaune?
– Su kitais komandos nariais dažnai einame į miestą pietų ar vakarienės, taip pat dažnai apsilankome prekybos centruose. Tačiau, man labiausiai patinka, kad yra labai gražių vietų pasivaikščiojimams.
Esu porą kartų buvęs Vilniuje ir skirtumas tarp šių miestų gana aiškiai matomas. Kaune žmonių mentalitetas skiriasi, Vilniuje matosi, kad yra daugiau žmonių iš įvairių šalių, o čia labiau jaučiasi įvairios tradicijos, man tai visai patinka.
Aš esu žmogus, kuris labiau mėgsta ramybę ir Kaune jos gana daug – nėra per daug žmonių ir spūsčių. Tiesa ramybę dažnai trikdo įvairūs statybos darbai, kurių labai daug, bet neskaitant to – čia ramu. Man patinka tokia atmosfera, kai gali išeiti pasivaikščioti ir gatvės tuščios, visur tyku.
Pavyzdžiui, Belgijoje aš gyvenau labai tankiai apgyvendintame mieste, aišku ten turėjau savo šeimą ir draugus, bet kai iš ten išvykdavau suvokdavau, kad man labai gera būti ramybėje. Man atrodo, kad man reikėjo šios ramybės Kaune.
– Ramybė padeda susitelkti į žaidimą ir treniruotes?
– Man ji yra labai naudinga. Prieš atvykstant į čia ilgą laiką gydžiausi traumą, tad svarbiausia buvo sugrįžti ir vėl pasijausti futbolininku. Dėl to itin džiaugiausi atvykęs į Kauną, nes vėl pasijaučiau kaip tikras futbolo žaidėjas, aš visada tikėjau savo gebėjimais ir tuo, ką galiu duoti komandai, tad Kaunas man tapo vieta, kur tikrai galėjau susitelkti tik į futbolą – daryti tai ką mėgstu ir daryti tai teisingai.
Daug sunkiau susikaupti, kai yra įvairių trikdžių, o kai aplink ramu, daug lengviau žiūrėti tik į esminį tikslą.
– Turite patirties ir kitose futbolo lygose – Belgijos, Rumunijos. Ar pastebėjote skirtumų tarp šių trijų lygų ir jose žaidžiamo futbolo?
– Šios trys lygos yra visiškai skirtingos. Visų pirma, Belgija ir Rumunija – šalys, kurios myli futbolą labiau už viską. Atvykęs į Lietuvą suvokiau, kad čia žmonės daug labiau myli krepšinį ir atėjimas į futbolo rungtynes nėra prioritetas, aš nebuvau prie to pratęs. Kai žaidžiau kitose šalyse futbolas buvo visur aplink – kai vykdavo rungtynės žmonės išeidavo į gatves, į miestą jų žiūrėti. Lietuvoje tokį žmonių užsidegimą matau labiau, kai žaidžiamas krepšinis.
Pats lygose žaidžiamas futbolas taip pat skiriasi. Belgijos lygos tempas labai įtemptas, greitas, ten daug įvairių stilių komandų – kai kurios žaidžia per kontratakas, kitos labai aktyviai spaudžia arba žaidžia itin greitai. Rumunijoje yra labai daug talentingų žaidėjų, bet stinga struktūros, ten labiau remiamasi individualių žaidėjų gebėjimais.
Lietuvoje, jeigu esi geresnė komanda žinai, kad nuolat kontroliuosi kamuolį, o kita komanda leisis žemiau ir vien ginsis. Žaidėjai žino, kad jei abi pusės žais atvirą futbolą – silpnesni pralaimės, tad nerizikuoja ir leidžiasi tikrai labai žemai, mums tai itin apsunkina žaidimą. Lygoje yra dar dvi ar trys komandos, kurios yra panašios į „Kauno Žalgirį“ ir turi labai gerų žaidėjų, stengiasi žaisti gražų futbolą.
Bet, su visa pagarba kitoms komandoms, 80 procentų rungtynių kita komanda vien ginasi. Dėl to sunku rasti tinkamą smūgį ar perduoti kamuolį, nes jie ginasi gerai ir struktūruotai. Tada, kad surastume spragų, reikia kliautis individualių žaidėjų kokybe, nes kitaip rungtynės dažnai baigiasi rezultatu 0:0 arba 0:1 oponentų naudai.
– Jūs spalio 15 dieną Konferencijų lygoje žaisite prieš „Brighton“ komandą iš Anglijos, kuri šiuo metu „Premier“ lygos turnyrinėje lentelėje užima trečią vietą. Ar nervinatės?
– Jei klausiate apie nervinimasi, kalbate ne su reikiamu žmogumi – gyvenime nerimą jaučiau tik vieną kartą, kai debiutavau profesionaliame futbole. Aš labai pasitikiu Dievu ir savimi. Rungtynių labai laukiu, jaučiu pozityvų susijaudinimą, kadangi žaisime prieš daug stipresnę komandą, vyksime ten nejausdami spaudimo – mėgausimės atmosfera ir žaidimu. Priimsiu tai kaip unikalią patirtį savo karjeroje, nes tokių rungtynių nepasitaiko kiekvieną savaitę, mes tiesiog neturime ko prarasti.
– Kadangi jūsų sutartis neužilgo baigsis, ar jau turite kažkokių konkrečių planų savo karjerai?
– Neslėpsiu, kad su klubu buvo daug kalbų apie sutarties pratęsimą, bet nemanau, kad šiuo metu tai yra teisingas sprendimas. Nežinau, kur noriu vykti kitąmet, bet kitam sezonui turiu kiek kitokių ambicijų. Buvau tikrai nuoširdus bendraujant su klubu ir prezidentu (Mantu Kalniečiu, - red.), su kuriuo esu labai artimas, jis demonstravo visiška profesionalumą ir suprato mano požiūrį, kad tai yra mano sprendimas.
Niekada nesakau visiško „ne“, nes nežinia kaip baigsis sezonas, bet galiu pasakyti, kad iki pat paskutinės dienos komandai atiduosiu viską, ką turiu.
