Sekite 15min GoogleIki šiol visą karjerą Australijoje ir Kroatijoje praleidęs A.Kalikas į Kauno klubą atvyko iš pastarosios šalies lygoje žaidžiančios Splito „Hajduk“ komandos. Prieš tai saugas savo įgūdžius demonstravo kitame Kroatijos klube „Gorica“ bei daug laiko praleido Australijos „Sydney“ ekipoje.
Nuo atvykimo į „Kauno Žalgirį“ A.Kalikas žaidžia kokybiškai. Vidurio saugas dažnai atsiduria konstruojamų atakų smaigalyje ir kuria erdvę, kuri leidžia kitiems žaidėjams įmušti reikalingus įvarčius.
Lietuvoje žaidėjas vienintelį, rungtynių baigtį nulėmusį, sezono įvartį įmušė LFF taurės pusfinalyje prieš „Šiaulių“ komandą. Universalus saugas per 9 rungtynes Toplygoje yra atlikęs 2 rezultatyvius perdavimus, o dėl nuolatinio fiziškumo gavęs 3 geltonas korteles.
Nors statistikos duomenys neatrodo įspūdingai, A.Kalikas futbolo specialistų vertinamas kaip vienas pajėgiausių Kauno komandos žaidėjų.
28 metų futbolininkas praleido tik trejas iš 19 „Kauno Žalgirio“ žaistų rungtynių. Akivaizdu, kad žaidėjas gerai atlieka trenerio Ž.Sopićiaus skiriamas užduotis ir jau yra tapęs svarbia klubo sėkmės priežastimi.
Prieš "Kauno Žalgirio" debiutines Konferencijos lygos rungtynes savo aikštėje ketvirtadienį su Bergeno "Brann" klubu, 15min siūlo pokalbį su vienu žalgiriečių lyderių.
– Anthony, kaip jaučiatės po pirmadienį pasiektos pergalės prieš „Sūduvą“?
– Labai gerai – padarėme didelį žingsnį link lygos laimėjimo. Bet tos rungtynės jau baigėsi, dabar turime galvoti tik apie ketvirtadienio rungtynes UEFA Konferencijų lygoje.
– Kaip vertinate savo šansus prieš „Brann“ ekipą?
– Visada žaidžiame iš visų jėgų ir visada manome, kad turime šansų laimėti kiekvienas rungtynes. Ketvirtadienį turėsime būti agresyvesni ir labiau dominuoti su kamuoliu, jeigu taip žaisime – laimėsime. Juk rugpjūtį sugebėjome atkrintamosiose rungtynėse dėl patekimo į Europos lygą nugalėti Stambulo „Bešiktaš“, tad, nors „Brann“ yra tikrai gera komanda, analizavome jų žaidimą ir esame pasiruošę.
– Kokias pagrindines „Brann“ grėsmes pastebėjote ir kaip turėsite prisitaikyti, kad laimėtumėte rungtynes?
– Tai yra labai fiziškai stipri komanda, jie mėgsta žaisti priešininkų komandos aikštės pusėje, nes jų puolėjai itin stiprūs. Tikimės itin greito ir techniško žaidimo, tad lengva nebus. Bet šansų turime.
– Jūs pats esate fiziškai stiprus žaidėjas, dažnai esate atakų priekyje, grumiatės su priešininkų komandos žaidėjais, tą patį buvo galima pamatyti ir rungtynėse Marijampolėje. Kaip susitvarkote su mini dvikovomis ir iš jų kylančiomis aistromis?
– Aš prie to visiškai pripratęs – tai žaidimo dalis, futbolas yra labai fiziškas sportas. Pirmadienio rungtynėse buvo daug ilgų perdavimų, dvikovų dėl kamuolio ore, bet man su tuo susitvarkyti lengva. Fiziškumas tiesiog rodo, kad abi pusės nori laimėti ir daro viską, kad tai pasiektų.
– Vasarą atvykote iš Splito „Hajduk“ komandos, joje praėjusį sezoną dažnai rungtynes pradėdavote ant atsarginių žaidėjų suolelio. Ar nebuvo sunku vėl priprasti prie „Kauno Žalgiryje“ gaunamų minučių kiekio?
– Mano praėjęs sezonas Kroatijoje buvo paskutinis pagal su Splito komanda pasirašytą sutartį. Dėl to žaidžiau mažiau, komandoje buvo daug jaunų žaidėjų, kurie turėjo gauti minučių aikštėje, tad suprantama, kad treneriai labiau išnaudojo žaidėjus, kurie klube liko ir sezonui pasibaigus.
Iškart atvykęs į Kauną pasijaučiau daug geriau – žaidžiu daug rungtynių, o dėl jų kiekio bei dažnumo daug lengviau išlikti geroje sportinėje formoje. Žinoma, sužaidus beveik 20 rungtynių per tokį trumpą laiką jaučiu nuovargį, bet to nepakeisi, tad reikia prisitaikyti.
Liko labai nedaug rungtynių – trys susitikimai lygoje ir penkerios rungtynės Europoje. Po to galėsiu pailsėti, tad su nuovargiu viskas tvarkoje.
– Vienu metu buvote jaunausias profesionaliai Australijoje žaidžiantis futbolininkas (A.Kalikas 2013 metais, būdamas 15–os, pasirašė trijų metų sutartį su Gosfordo „Central Coast Mariners“ klubu, – red. past.). Nuo tada praėjo daug laiko, ar manote, kad jau galutinai susiformavote kaip futbolininkas?
– Manau, kad taip. Per savo karjerą žaidžiau su daug įvairių žaidėjų ir mokiausi iš daugybės trenerių – tikrai daug išmokau. Man atrodo, kad kuo dažniau susiduri su skirtingais žmonėmis, tuo greičiau tobulėji, aš tokios patirties turiu daug. Žinoma, visada yra galimybių tobulėti, bet kol kas esu patenkintas savo gebėjimais ir etapo pradžia „Kauno Žalgiryje“.
– Ar jau spėjote išmokti kažką naujo iš Ž.Sopičiaus?
– Anksčiau su treneriu man dirbti neteko, žaisdamas Kroatijoje tik girdėjau apie jį. Tačiau jis buvo viena iš pagrindinių mano atvykimo į „Kauno Žalgirį“ priežasčių. Jis – labai emocionalus treneris, dėl žaidėjų atiduoda itin daug jėgų.
Iš trenerio jau nemažai išmokau – Lietuvoje žaidžiamas futbolas labai skiriasi nuo Kroatijos lygos, tad jis padėjo man prisitaikyti. Taip pat jis labai gerai moka valdyti savo žaidėjus, palaikyti pozityvų mentalitetą, tai man irgi buvo naudinga.
– Tad kuo skiriasi Toplygos futbolo stilius nuo Kroatijos?
– Kroatijoje žaidimas daug greitesnis, žaidėjai ten yra labiau techniški. Tačiau čia žaidimo lygis taip pat geras, jei nuoširdžiai, daug geresnis nei tikėjausi. Žinoma, lygis Kroatijoje yra truputį aukštesnis, bet atvykęs į Lietuvą buvau maloniai nustebintas.
– Iki „Kauno Žalgirio“ žaidėte tik Kroatijos ir Australijos lygose, su abejomis šalimis jus sieja asmeniniai ryšiai. Ar buvo sunku prisitaikyti prie visiškai nepažįstamos šalies atvykus į Kauną?
– Nekilo jokių problemų. Aš gana paprastas – galima mane įkišti bet kur, man visad bus viskas gerai. Padėjo ir tai, kad komandoje yra žaidėjų, su kuriais susipažinau dar Kroatijoje – mūsų gana daug. Bet ir visi kiti klubo žmonės buvo labai priimantys, tad priprasti prie naujos aplinkos buvo lengva. Tik labai nelaukiu žiemos, kiek girdėjau, bus blogai (juokiasi).
O ir pats Kauno miestas mane nustebino, man čia patinka, tad tikiuosi, kad gera aplinka padės pasiekti gerų rezultatų Toplygoje ir Europoje.
– Komandoje tikrai daug žaidėjų ir personalo iš Kroatijos, tad ar susikūrė kažkoks artimesnis vidinis ratas?
– Na, kiek daugiau laiko praleidžiu su žaidėjais iš Kroatijos, bet tai normalu – mes galime kalbėtis sava kalba, pažįstame vienas kitą iš seniau. Bet nėra taip, kad bendraujame tik tarpusavyje, žinoma, kad mielai bendrauju ir su kitais žaidėjais.
– Kalbant apie UEFA Konferencijų lygą, kaip vertinate komandos šansus šiame turnyre?
– Žinojome, kad prieš „Brighton“ bus labai sudėtinga – dabar jie viena geriausių komandų Anglijoje. O dėl kitų rezultatų – pamatysime, dabar mes galvojame tik apie ketvirtadienio rungtynes, kurioms ir ruošiamės, tad spekuliuoti nesinori.
– O kaip vertinate savo dabartinę formą? Nesate įmušęs daug įvarčių ar atlikęs rezultatyvių perdavimų, bet žaidžiate beveik nuolat – akivaizdu, kad komandai esate labai naudingas.
– Manau, kad dabar žaidžiu gerai. Dažniausiai kiekvienas rungtynes žaidžiu vis kitoje pozicijoje – galiu žaisti beveik visur, ir kaip puolėjas, ir kaip gynybinis saugas ar krašto puolėjas. Atvejais, kai žaidžiu labiau viršuje, norėčiau įmušti daugiau įvarčių, bet pastaruoju metu tenka labiau susitelkti į gynybinę rolę.
Visada yra vietos tobulėjimui, bet kol kas viskas gerai – liko tik trejos rungtynės lygoje, turime laimėti ir tada bus kiek lengviau.
– Prieš 9 metus „Sydney“ paskelbtame interviu sakėte, kad rungtynių dieną klausotės daug muzikos, meldžiatės, ilsitės, o prieš rungtynes, persirengimo kambaryje, dar kartą pasimeldžiate, persižegnojate ir tik tada einate į aikštę. Ar per laiką ši rungtynių dienos rutina pasikeitė?
– Šiais laikais prieš rungtynes aš būnu daug labiau atsipalaidavęs.
Kai buvau jaunesnis, labiau tikėjau įvairiais prietarais. Dabar tiesiog žinau, ką gebu, tad tiesiog ateinu ir žaidžiu – nebeturiu jokių ritualų.
