Istorinis pirmasis kauniečių namų mačas UEFA Konferencijų lygoje virto skaudžia pažintimi su Bergeno futbolo mokykla – 1:4.
Nors šeimininkai trumpam buvo atradę atsaką į ankstyvą norvegų smūgį, ilgainiui aikštėje vis ryškiau atsivėrė praraja tarp komandų, o svečių puolimo lyderis Noah Holmas savo fizinę galią demonstravo ne tik dvikovose su gynėjais, bet ir švieslentėje.
Jeigu prieš rungtynes kauniečiai dar galėjo puoselėti viltį, kad savų sirgalių akivaizdoje pavyks pakeisti europinių išbandymų scenarijų, tai vos nuaidėjus pirmajam teisėjo švilpukui tapo aišku – lengvesnio vakaro niekas nežada.
Pirmasis istorinis „Kauno Žalgirio“ namų mačas Konferencijų lygoje prasidėjo pačiu blogiausiu įmanomu scenarijumi. Dar nespėjus tribūnose deramai įsitaisyti žiūrovams, viena pirmųjų svečių atakų baigėsi nemaloniu epizodu šeimininkų baudos aikštelėje. Po N.Holmo smūgio galva oro dvikovoje kovojęs Antonas Tolordava kamuolį palietė ranka. Tomas Švedkauskas smūgį atrėmė, o žalgiriečiai jau buvo pasileidę į kitą aikštės pusę, tačiau netrukus nuaidėjo Serbijos atvykusio arbitro Pavle Iličiaus švilpukas.
Teisėjas patraukė prie VAR monitoriaus, keliskart peržiūrėjo epizodą ir netrukus parodė į vienuolikos metrų žymą. Prie kamuolio stojęs Niklasas Castro neklydo.
Iš ankstyvo nokdauno šeimininkai dar sugebėjo pakilti. 13-ąją minutę Leo Ribeiro nuo kampinio gairelės pasiuntė puikų perdavimą į svečių baudos aikštelę, A.Tolordava galva pratęsė kamuolio skrydį, o tinkamu laiku tinkamoje vietoje atsidūręs Renanas Oliveira iš arti sugrūdo jį į vartų tinklą.
Dariaus ir Girėno stadionas atgijo, švieslentėje sužibo 1:1, o dar prieš kelias minutes niūriai atrodęs vakaro scenarijus staiga įgavo gerokai šviesesnių atspalvių.
Tačiau tai tebuvo trumpas atokvėpis prieš naują gaisrų bangą. Kėlinio viduryje Bergeno futbolininkai dar kartą pademonstravo, kokią grėsmę gali kelti jų puolimo arsenalas. Joachimas Soltvedtas iš krašto pakėlė puikų kamuolį į baudos aikštelę, o N.Holmas, iššokęs aukščiau už šeimininkų gynėjus, galva pasiuntė jį į vartus.
Jeigu pirmąjį įvartį dar buvo galima vadinti nelaime, tai antrasis buvo gerokai iškalbingesnis. Norvegai laimėdavo svarbiausias dvikovas, sparčiau judėjo, geriau valdė erdves ir nuosekliai vertė Lietuvos čempionus trauktis vis arčiau savųjų vartų.
Artėjant pertraukai „Brann“ puolimo smaigalyje siautėjęs N.Holmas nusprendė pademonstruoti, kad jo arsenale yra ne tik nepriekaištingas žaidimas antrajame aukšte. 40-ąją minutę galingo stoto norvegas išsilaisvino iš Roko Lekiato priežiūros ir stipriu tolimu smūgiu dar kartą nuginklavo T.Švedkauską.
Tai buvo smūgis, po kurio dar kurį laiką svirduliavę šeimininkai galiausiai krito ir atsidūrė nokaute.
Savo fizine jėga pasitikintis puolėjas demonstratyviai pademonstravo bicepsus, tarsi norėdamas priminti, kas šį vakarą diktuoja sąlygas Dariaus ir Girėno stadione.
Ir ginčytis su juo buvo sunku.
Nors „Kauno Žalgiris“ buvo sugebėjęs įkąsti varžovams ir trumpam atkurti pusiausvyrą, žaidimo kokybės, intensyvumo ir individualaus meistriškumo skirtumai buvo pernelyg akivaizdūs.
Po pertraukos Lietuvos čempionai dar pabandė grįžti rungtynes, po keitimo aikštėje pasirodęs Motiejus Burba turėjo neblogą galimybę grąžinti intrigą, tačiau iš esmės viskas buvo nulemta dar iki pertraukos, kai „Brann“ dominavo kiekviename aikštės metre, greičiau priimdavo sprendimus, užtikrinčiau elgdavosi su kamuoliu ir gerokai lengviau rasdavo kelius į pavojingiausias zonas.
85-ąją minutę N.Holmas praktiškai nuo vartų linijos galva pelnė ir trečią savo įvartį rungtynėse ir galutinai sudėjo visus taškus.
„Pirmiausia noriu pasveikinti „Brann“ su pergale. Jie buvo geresnė komanda ir nusipelnė laimėti. Po praleisto baudinio mums pavyko atsitiesti ir išlyginti rezultatą, tačiau, kalbant atvirai, varžovai buvo stipresni. Galiu tik dar kartą juos pasveikinti. Tai viskas, ką galiu pasakyti“, – po mačo kalbėjo Ž.Sopičius.
Paklaustas, ar nekyla problemų nuteikinėjant futbolininkus, kai jie taip rotuojami tarp Europos kovų ir vietinio čempionato, 52-ejų kroatas kalbėjo gana karštai.
„Pasakykite, kas svarbiau – šiandien iškovoti tašką ar galbūt net nugalėti „Brann“, ar tapti Lietuvos čempionais ir taip turėti gerokai didesnes galimybes kitais metais vėl žaisti Europoje?
Mes galėjome šiandien žaisti stipriausios sudėties, bet kas tada? Jeigu turėčiau galimybę rinktis šimtą kartų, visus šimtą kartų pasirinkčiau tą patį starto vienuoliktuką. Nes puikiai žinau, koks yra mūsų tikslas ir kurios rungtynės man šiuo metu yra šiek tiek svarbesnės (pirmadienį kauniečiai žais su Vilniaus "Žalgiriu" ir pergalė garantuotų Lietuvos čempionų titulą - aut.past.).
Be to, nemanau, kad šiandien išleidę visus stipriausius futbolininkus būtume šimtu procentų laimėję rungtynes. Kaip jau sakiau, „Brann“ laimėjo todėl, kad buvo geresnė komanda. Jie tiesiog yra šiek tiek aukštesnio lygio.
Tiesą sakant, nenoriu diskutuoti apie tai, kodėl žaidėme vienaip ar kitaip, kodėl pasirenkami vieni ar kiti futbolininkai. Aš nuolat kalbu apie komandų lygio skirtumus. Kodėl jie agresyvesni? Kodėl greitesni? Kodėl pranašesni kitose žaidimo situacijose? Norint į tai atsakyti, reikia lyginti Lietuvos ir Norvegijos futbolą.
Tačiau šiandien jie buvo geresni. Labai didžiuojuosi tuo, kaip sužaidėme antrąjį kėlinį. Įvarčių neįmušėme, tačiau manau, kad svarbiausias rungtynių momentas buvo trečiasis praleistas įvartis. Būtent tada viskas pakrypo mums nepalankia linkme.
Vis dėlto, jeigu vertintume visas rungtynes, „Brann“ buvo geresnė komanda. Pralaimėjome 1:4. Ką dar turėčiau aiškinti?
Mums šis turnyras vis dar nauja patirtis, todėl privalome mokytis iš savo klaidų. Šiandien jų padarėme ne vieną. Tikriausiai Lietuvos čempionate už tokias klaidas varžovai mūsų nenubaustų, tačiau šiame lygyje jos iškart virsta praleistais įvarčiais.
Ir dar vienas dalykas – jeigu turėčiau futbolininką, kuris galėtų žaisti kas tris dienas tokiu lygiu, toks žaidėjas Lietuvos čempionate tikriausiai net nežaistų“, – savo nuomonę dėstė „Kauno Žalgirio“ strategas.
Ž.Sopičius turėjo ir kritišką nuomonę tiek apie „Kauno Žalgirio“ fanus, tiek apie Lietuvos žiniasklaidą.
„Mano asmenine nuomone, šiandien stadione nusipelnėme sulaukti daugiau žiūrovų. Tai tik mano nuomonė. Galbūt kurioje nors kitoje šalyje jų būtų susirinkę daugiau, tačiau tikriausiai ir mes patys dar turime kažką padaryti, kad jų pritrauktume.
Mes iškovojome Lietuvos taurę, esame per tris taškus nuo čempionų titulo, o žmonės nori, kad mes laimėtume prieš „Brighton“, „Bešiktaš“ ar „Brann“. Bet juk reikia suprasti, su kokiais klubais mes lyginamės.
Tačiau viskas gerai. Gyvename demokratijoje, kiekvienas gali turėti skirtingą nuomonę. Aš taip pat turiu savo nuomonę apie daugybę dalykų.
Pavyzdžiui, turiu savo nuomonę ir apie spaudos konferenciją šių rungtynių išvakarėse. Joje dalyvavo tik Norvegijos žurnalistai. Mano nuomone, tai, kas ten vyko, yra gėda Lietuvos futbolui. Tai mano nuomonė. Galbūt kažkam kitam tai atrodo normalu, bet aš manau būtent taip.
Nežinau, kodėl turėčiau dėl kažko teisintis ar atsiprašinėti. Kai varžovai yra geresni, aš paspaudžiu jiems ranką ir tai pripažįstu. Jie stipresni. Viskas labai paprasta.
O mes turime toliau sunkiai treniruotis ir stengtis laimėti Lietuvos čempionatą. Man tai yra pats svarbiausias dalykas“, – kalbėjo strategas.
Kad „Brann“ laimėjo pelnytai, po mačo pripažino ir vienas „Kauno Žalgirio“ lyderių Anthony Kalikas.
„Esame nusivylę. Rungtynes pradėjome prastai, iškart gavome baudinį ir atsilikome. Sugebėjome atsitiesti ir išlyginti rezultatą, tačiau manau, kad varžovams parodėme pernelyg daug pagarbos. Šiek tiek jų prisibijojome. Kitą kartą turime būti agresyvesni, drąsesni ir labiau pasitikėti savo jėgomis“, – svarstė futbolininkas.
Australo teigimu, rungtynių lūžis įvyko pirmojo kėlinio viduryje, kai kauniečiai praleido antrą įvartį.
„Kai išlyginome, užuot spaudę varžovus ir žaidę agresyviau, pernelyg atsitraukėme. Daugiau gynėmės, nors turėjome kilti aukščiau ir aktyviau juos presinguoti. Tačiau tai normalu, mes mokomės. Daugeliui mūsų futbolininkų tai pirmoji patirtis Europos turnyruose. Tikiuosi, kad kitą kartą būsime geresni. „Brann“ yra labai fiziška, puikiai pasirengusi komanda. Matėte, kaip jų žaidėjai juda aikštėje – nuolat bėga pirmyn, grįžta atgal, vėl kyla į puolimą. Jie tikrai labai gerai pasirengę fiziškai. Taigi, tam tikras komandų lygio skirtumas yra, tačiau manau, kad ir mes galėjome sužaisti gerokai geriau“, – kalbėjo saugas.
51-erių Eirikas Hornelandas prie „Brann“ vairo stojo 2021-aisiais, padėjo komandai atsitiesti po iškritimo į Norvegijos antrąjį divizioną iš grįžti į elitą, o po 2024 metų sezono išvyko į Prancūziją ir treniravo „Saint-Etienne“. Visgi šią vasarą sugrįžo į Bergeną ir pasirašė sutartį iki 2030 metų.
„Rungtynes pradėjome labai gerai, gana anksti uždirbome baudinį ir išsiveržėme į priekį. Žinoma, netrukus po kampinio praleidome išlyginamąjį įvartį, tačiau vėliau perėmėme iniciatyvą. Pirmajame kėlinyje diktavome rungtynių ritmą, ir tai atsispindėjo rezultate.
Antrajame kėlinyje varžovai mums sukėlė daugiau problemų. Nebekontroliavome rungtynių taip užtikrintai kaip iki pertraukos, tačiau padarėme pakankamai, kad laimėtume. Manau, pergalė pelnyta. Vis dėlto norėčiau pagirti ir „Kauno Žalgirį“. Tai stipri komanda, kuri kovojo visas rungtynes ir niekada nepasidavė. Mums tai buvo nelengva išvyka“, – mačą apibendrino „Brann“ treneris.















