Sekite 15min Google
„Žalgirio“ dublerių komanda buvo įkurta 1999 metais ir nuo to laiko joje užaugo daug talentingų žaidėjų.
Šioje sistemoje treniravosi tokie žaidėjai kaip Edgaras Ulanovas, Mantas Kalnietis, Donatas Motiejūnas, Paulius Jankūnas ir daugelis kitų.
Yra dvi jaunimo komandos – „Žalgiris–2“ ir „Žalgiris–3“, jos atitinkamai žaidžia NKL ir RKL lygose, dalyvauja tarptautiniuose turnyruose.
Pavyzdžiui, 2024–2025 metų sezoną jaunieji Kauno klubo krepšininkai laimėjo „NextGen Euroleague“ turnyrą. Eurolygos jaunimo turnyre jie dalyvaus ir šiemet. Be to, Kauno jaunimo komanda varžysis ir su 10 kitų krepšinio programų atstovų iš viso pasaulio šiemet pirmą kartą įvyksiančiame „Atlas“ turnyre.
Daugybė Kauno klubo auklėtinių po patirties „Žalgiris–2“ komandoje savo karjeras tęsia JAV studentų lygoje (NCAA).
Vien pastarąją vasarą trys jaunuoliai išvyko į NCAA, vienas iš jų – Jokūbas Rudaitis, praėjusį sezoną NKL čempionate rinkęs po 19,9 naudingumo balo, prisijungė prie Arizonos valstybinio universiteto „Sun Devils“ komandos, kuriai atstovauja Paulius Murauskas.
Anksčiau į NCAA patraukęs buvęs „Žalgirio“ auklėtinis Motiejus Krivas atstovauja Arizonos universiteto ekipai „Wild Cats“ – 21 metų 218 cm ūgio vidurio puolėjui prognozuojamas šaukimas NBA naujokų biržoje.
O šį sezoną „Žalgirio“ jaunimo komandai atstovauja M.Krivo brolis Gabrielius Krivas.
Jis ir kiti jaunieji žalgiriečiai klausosi Kasparo Vecvagaro patarimų ir nurodymų.
33 metų latvis stojo prie „Žalgirio“ jaunimo komandos vairo, grįžęs į Kauną po dešimtmečio pertraukos, kadaise pats atstovavęs Kauno klubo dubleriams.
- Praėjusiame sezone K.Vecvagaras debiutavo vyriausiojo trenerio rolėje ir su Valmieros „Glass Via“ komanda laimėjo Latvijos-Estijos bei Latvijos čempionatus, o taip pat ir Latvijos taurę.
- Prieš tai du sezonus K.Vecvagaras Valmieros ekipoje darbavosi kaip trenerio asistentas, o pastarosiomis vasaromis prisijungė ir prie Latvijos rinktinės trenerių štabo.
- Su treneriu pasirašyta dvejų metų sutartis galios iki 2027–2028 m. sezono pabaigos.
- 33-ejų strategas 2010–2016 m. laikotarpyje su pertraukomis Kauno „Baltų“ bei Panevėžio „Lietkabelio“ ekipose pats žaidė Kauno „Žalgiris-2“ bei Kauno „Žalgirio“ pagrindinėje komandose ir iškovojo tris Lietuvos krepšinio lygos titulus, o Eurolygoje sužaidė 22 rungtynes.
Apie dublerių komandos sistemą, principus ir ugdymo filosofiją 15min plačiau papasakojo šios komandos vadovas Andrius Gopenas.
– Ar pasikeitė komandos treniruotės ir visas ugdymo procesas, kai vasarą su „Žalgirio–2“ ekipa pradėjo dirbti naujas treneris Kasparas Vecvagaras?
– Aišku, šiek tiek pasikeitė, bet mes turime savo sistemos principus, kurie visada išlieka. Bendras sistemos paveikslas nesikeitė, tik pamatėme naują treniravimo filosofiją.
– O kokie tie sistemos principai?
– Pavyzdžiui, gynybos taisyklės, kurios ateina iš Tomo Masiulio. Žaidimas ir treniruotės yra suvienodinami su pagrindine komanda tam, kad, jei mūsų žaidėjas pradėtų joje žaisti, jam tai nebūtų tamsus miškas.
Visi terminai, gynybos sistemos, deriniai yra labai panašūs. Jei T.Masiulis kažko prašo iš jauno žaidėjo, tai jam nebėra naujiena. Ant tokio principo ir pastatyta visa mūsų sistema, o antrosios komandos treneris šią sistemą turi tiesiog prižiūrėti, aišku, įtraukdamas ir šiek tiek savo principų.
– Anksčiau ir pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje matydavome jaunų žaidėjų, dabar taip susipažinti su jais galime daug rečiau. Tad kas iš dublerių komandos žaidėjų yra arčiausiai pagrindinės komandos sudėties?
– Su pagrindine komanda dažnai treniruojasi Majus Bulanovas, Dominykas Grunkis ir Ignas Štombergas. Kai kurie žaidėjai yra registruojami į LKL rungtynes, ypatingai Majus, nes jis bene vyriausias ir faktiškai jau yra pasiruošęs atlaikyti LKL krūvį.
– Ketvirtadienio NKL lygos rungtynes prieš „Jurbarko-Kario-Manvestos“ klubą stebėjo ir Kauno „Žalgirio“ sporto direktorius Gediminas Navickas, prezidentas Paulius Jankūnas ir treneris Žygimantas Janavičius. Ar tai dažnas atvejis?
– Tai visiškai įprastas reiškinys, kartais stebėti rungtynių ateina ir pagrindinės komandos žaidėjai. G.Navickas visą laiką būna mūsų rungtynėse, P.Jankūnas taip pat ateina, kai tik gali. Tad jaunimas nėra paliktas likimo valiai ir neturi kažko įrodyti, kad būtų pastebėtas – visi juos nuolat stebi.
Vis dėlto esame vienas bendras klubas – kartais Ž.Janavičius arba kiti treneriai taip pat padirba su mūsų žaidėjais. Visiems nuolat įdomus treniruočių procesas, kaip žaidėjai atrodo NKL aplinkoje.
– Kaip vertinate JAV koledžų lygą NCAA – ar nelaikote jos grėsme galimybei ugdytis ateities žaidėjus namie?
– Mes to nelaikome grėsme. Jei neklystu, mes buvome viena pirmųjų jaunimo programų Europoje, priėmusių NCAA ne kaip pavojų, o kaip galimybę. Mes suprantame, kad ta lyga yra vienareikšmiškai aukštesnis lygis, o mūsų pareiga ir yra išauginti žaidėją į aukštesnį lygį, paruošti jį dar labiau ir tada laukti, kada jis sugrįš iš Amerikos jau pilnai pasiruošęs vyrų krepšiniui.
– Ar turite artimų ryšių su konkrečiais JAV koledžais ar universitetais?
– Taip, turime savo ryšių ratą ir sulaukiame užklausų apie konkrečius žaidėjus, jų pasirodymus. Aišku, labiausiai šiame pasaulyje sukasi agentai, bet konkrečių ryšių neturime – esame visiems atviri.
– „Žalgiris–2“ kartu su 10 jaunimo komandų iš JAV ir Europos nuo šių metų pradės žaisti visiškai naujoje „Atlas“ lygoje. Ar galite daugiau papasakoti apie šią lygą?
– Tai labai ambicingas projektas, dėl jo tarėmės visą vasarą. O konkretus organizavimas prasidėjo tik rugsėjo mėnesį. Krepšinio akademijos „SPIRE“ vadovas Kevinas Boyle’as yra vienas pagrindinių „Atlas“ iniciatorių, mes su juo susipažinome „NextGen Eurolygos“ finale, nes su jo tuo metu treniruojama komanda buvome vienoje grupėje. Ši akademija pati investuoja į lygą ir siekia ją iškelti iki pasaulinio lygio varžybų. K.Boyle’as turi ypatingai didelių ambicijų šiam jaunimo krepšinio projektui.
Kol kas numatyti keturi reguliaraus sezono turai ir tada vyks atkrintamosios rungtynės. Pirmasis etapas prasidės jau labai greitai – lapkričio 9-ąją su komanda išvykstame į Floridą, antras turas vyks Varezėje (Italija) ir jame žais tik Europos komandos, o JAV komandos turės atskirą turą.
Sausio pradžioje organizuosime turą Kaune, į kurį atvyks jau visos komandos, paskutinis reguliaraus sezono turas vyks Finikse (Arizonos valstija), o atkrintamosios vyks Kanadoje, Toronte.
O tarp šių penkių turų dar įsiterps ir jaunimo Eurolygos rungtynės.
– Tad „Žalgiris“ yra ne tik dalyvis, bet ir vienas iš projekto organizatorių?
– Taip, mes labai norime turėti daugiau pastovumo – iš anksto žinoti visą sezono grafiką, kada reikės vykti į tarptautinius turus. Aišku, proga jaunuoliams patirti Amerikos krepšinį irgi labai svarbi – tai puiki platforma praplėsti akiratį tiek krepšinio, tiek kultūrinėmis prasmėmis.
Daugumos mūsų žaidėjų pagrindinis tikslas yra patekti į NCAA, tad kuo geriau paruošime juos žaisti prieš JAV talentus, tuo geriau jiems bus ateityje. Amerikietiško stiliaus krepšinis yra žymiai greitesnis, mobilesnis ir fiziškumo lygis yra visai kitoks, nei žaidėjai patiria Europoje. Tad šis turnyras bus labai gera platforma mūsų žaidėjams.
– Nauja lyga reiškia dar daugiau rungtynių – kaip jauni žaidėjai atlaiko tokį krūvį, kokia yra traumų prevencija?
– Mes labai intensyviai sekame mechaninį krūvį – turime sistemą, kuri tiksliai jį apskaičiuoja. Pagal tai galime koreguoti treniruotes, riboti minutes per rungtynes, jei matome, kad žaidėjas artėja prie perkrūvio. Šį įrankį mes gauname iš pagrindinės komandos ir jis mums labai padeda.
Šią problemą tikrai stengiamės suvaldyti ir tai labai atsiliepia mūsų traumų prevencijai. Tad, pabelsiu į medį, bet kol kas viskas gerai (Juokiasi).
– Ugdymo procese naudojate daug technologijų, analitikos ir skaičių?
– Taip, manau, kad taip yra ir dėl to, kad vieni iš klubo akcininkų yra technologijų bendrovė „Tesonet“. Duomenims skiriame labai daug dėmesio – juos tiriame, analizuojame ir bandome pritaikyti praktikoje.
Dar viena mūsų naudojama priemonė yra sezono pradžioje pristatyta duomenų analitikos platforma „Edney AI“. Joje kaupiami ir analizuojami absoliučiai visi aktualūs duomenys. „Tesonet“ pagalba mums yra itin naudinga apdorojant šią medžiagą.
– O kaip žaidėjai yra rengiami psichologiškai?
– Tam mes turime savo komandos psichologę. Nes labai svarbu sužinoti, kokie treniravimo metodai žaidėjui tinka, o kurie ne. Su ja dirbame jau trečius metus, tad yra buvę įvairių žaidėjų pavyzdžių.
Vieniems tinka griežtesnė ranka – patys žaidėjai reikalauja spaudimo iš trenerio, jiems padeda garsūs pasisakymai. Kiti labiau mėgsta mokytis per paaiškinimus. Žaidėjų pažinimas yra didžiausias mūsų darbas prieš sezoną, bandome suprasti, kas individualiai tinka konkrečiam žaidėjui.
– Ar prieš tai dublerių komandą neturėjo psichologo (–ės)?
– Ne. Atsiradus šiai pareigybei labai pagerėjo ryšys tarp žaidėjų, trenerių ir techninio personalo. Dabar komandoje yra daugiau atvirumo – žaidėjai nebijo pripažinti klaidų ar išsakyti nusiskundimų.
Mūsų požiūris – viskas yra pataisoma. Skatiname žaidėjus nebijoti klaidų, nes tai yra pagrindinis mokymosi šaltinis. Atvirumas ir diskusija tarp trenerio ir žaidėjo yra svarbiausi.
– Psichologiniam parengimui skiriate iš esmės tiek pat dėmesio, kiek ir fiziniam?
– Taip, mūsų keturios pagrindinės ugdymo sritys yra techninis, taktinis, fizinis ir psichologinis rengimas. Viską statome ant šių keturių kolonų.
– O ar „Žalgiris“ turi tikslą tobulinti jaunų žaidėjų asmenybes?
– Tikrai taip, manau, kad tai labai natūraliai įsilieja į treniruočių procesą. Mūsų jaunimo programos filosofija siekia, kad žaidėjai taptų gerais krepšininkais ir gerais žmonėmis visuomenėje. Labai norime išauginti tiesiog gerą žmogų, dėl to vykdome komandines, socialines veiklas. Nuo kitos savaitės vėl pratęsime „One Team“ projektą, kurio metu jaunimo komandos žaidėjai eina pasitreniruoti, pabendrauti su vaikais.
Labai atidžiai žiūrime į socialinę atsakomybę ir skatiname žaidėjus dalyvauti panašiose iniciatyvose, nes tai juos labai formuoja kaip žmones. Manau, kad per sezoną tai labai natūraliai įsilieja į treniruočių procesą ir ugdo asmenybes.
– O tarp komandos žaidėjų vyrauja labiau konkurencinis ar kolegiškas santykis?
– Manau, kad tarp to turi būti geras balansas, nes komandinis žaidimas yra būtinas, bet ir konkurencija turi būti kiekvieno krepšininko vidinis varikliukas. Bet šiaip į žaidimą labai stengiamės įtraukti visus komandos narius, ir vengiame individualistiškų pasirodymų skatinimo.
Jeigu žaidžiama komandiškai, iš to laimi visa komanda – visi būna pastebėti, matomi ir pasirodo gerosios žaidėjų charakterio savybės.
– „Žalgiryje-2“ žaidžia ir du užsieniečiai – estas Stenas Markusas Adamsonas ir latvis Emils Steckis. Kaip jiems sekasi įsilieti į lietuvišką aplinką?
– Mes norime būti žinomi kaip tarptautinė komanda, nes dažnai vykstame į tarptautinio lygio rungtynes. Taip pat tarptautiškumas mums svarbus ir dėl žaidėjų, kad jie lavintų savo anglų kalbą ir susipažintų su skirtingomis kultūromis. Tad užsieniečiai į komandą įpučia labai pozityvių naujų vėjų.
Žaidėjai irgi tai priima labai gerai. Stenas ir Emilis čia jau antrus metus ir niekad nekilo jokių problemų. Visi žaidėjai kartu leidžia laiką, bendrauja.
– O kurie žaidėjai žaidžia paskutinį sezoną komandoje – planuoja išvykti į JAV arba pradėti profesionalias karjeras?
– Konkrečiai išskirti žaidėjų nesinori, bet tiesiog – vyriausieji mūsų žaidėjai, kurie gimė 2006–2008 metais.
Tokio amžiaus krepšininkai jau atitinka NCAA amžiaus reikalavimus ir jau laukia pasiūlymų iš JAV. Kai kurie pakvietimus gaus anksčiau, kai kurie vėliau, bet tikiu, kad visi sėkmingai tęs savo karjeras.
