– Mantai, kaip atsidūrei Švedijoje?
– Tėvai į Švediją persikėlė kai man tebuvo keturi mėnesiai. Jie ten išvažiavo kaip orientacininkai. Švedijoje šis sportas labai populiarus. Po to tėvai pradėjo verslą ir ten likome visi.
– O kaip pradėjai žaisti ledo ritulį? Nenorėjai pasekti tėvų pėdomis?
– Man labai nepatiko orientavimasis. Patiko gamta, patiko bėgti, patiko net orientuotis, bet viskam koją kišo tai, kad tėvai mane vertė tą daryti. Tapo labai neįdomu, tad kai pirmoje klasėje mūsų mokykloje pradėjo rinkti vaikus į ledo ritulio treniruotes, iš karto užsirašiau.
– O kodėl tu būtent vartininkas? Tai viena atsakingiausių pozicijų, o ir savo įvarčiais nepasidžiaugsi.
– Kodėl? Tai gal dar įmušiu. Mano pasirinkimas taip pat iš dalies buvo priverstinis. Treniruotes lankiau su metais vyresniu kaimynu, kuris mane visada statė į vartus, bet tąkart užsikabinau, patiko ir iki šiol stoviu vartuose.
– Į Lietuvos vyrų rinktinės stovyklą tu buvai kviečiamas ir ankščiau, tačiau šis pasaulio čempionatas su vyrais tau pirmasis. Kuris iki šiol buvusių su jaunimo ar jaunių rinktinėmis tau įsiminė labiausiai?
– 2009-aisias Baltarusijoje. Tai buvo mano pirmasis čempionatas žaidžiant už Lietuvą. Rungtynes žiūrėdavo daugybė žiūrovų, viskas buvo puikiai organizuota, o svarbiausia – man sekėsi. Aš buvau pripažintas geriausiu vartininku.
– Kaip tave veikia tokie apdovanojimai? Neturi jokios įtakos, tiesiog suvenyras ar motyvuoja tolesniam darbui?
– Tai vertinti sunku. Jei pats nenorėsi tobulėti, tai nepadės jokie apdovanojimai, nors juos pelnyti ir yra malonu.
– Sunku būti „jaunu“ komandoje? Surinkti ritulius po treniruotės, duoti „seniams“ šampūno ir panašiai?
- Ne, aš pripratęs. Visą sezoną Švedijoje treniravausi su vyrais „Moiros“ komandoje, o ten aš jauniausias, tad beveik visada rinkdavau ritulius.
– Šiemet tu baigsi mokyklą, kokie tolesni tavo planai?
– Tikrai žaisiu ledo ritulį toliau. Pagal amžių dar galiu žaisti jaunimo čempionate, bet jau bandysiu įsitvirtinti vyrų komandoje.
– Kaip tau praėjo šis sezonas? Švedijos ledo ritulio lygis vienas aukščiausių Europoje. Ar labai sunku ten žaisti?
– Aš manau, kad lygis ten vienas aukščiausių pasaulyje, ne tik Europoje. Tik NHL ir KHL lenkia mūsų elito lygą. Šiemet komandoje buvau tik trečias vartininkas, bet pagrindiniam žaidėjui gavus traumą sužaidžiau nemažai rungtynių. Šiemet pasirašysiu kontraktą su „Moiros“ vyrų komanda ir tikiuosi kitą sezoną svaresnės vietos komandoje.
