Po 32 metų pertraukos Lietuva vėl gali didžiuotis savo atstovu žiemos paralimpinėse žaidynėse.
Rapolas Micevičius nutraukė nuo 1994 metų sekusią atkarpą be žiemos sporto atstovų svarbiausiose paralimpinėse varžybose.
35 metų lietuvis šeštadienį žaidynėse startavo snieglenčių kroso LL2 negalios klasėje kartu su dar 15 sportininkų.
Pirmąjį nusileidimą įveikęs per 53,37 sek. jis užėmė vienuoliktą vietą tarp penkiolikos sėkmingai trasą įveikusių snieglentininkų. Greičiausias per pirmą nusileidimą buvo ryškia persvara, daugiau nei trimis sekundėmis, visus kitus pranokęs italas Emanuelis Perathoneris, trasą įveikęs per 47,99 sek. Antras buvo australas Benas Tudhope (51,26 sek.).
Antrajame nusileidime R.Micevičius trasą įveikė dar greičiau - per 52,51 sek., o tai lėmė septintą rezultatą tarp antrojo nusileidimo pasirodymų.
Pagerėjusiu rezultatu lietuvis pakilo į devintą vietą bendroje atrankos varžybų įskaitoje.
Antrą nusileidimą greičiausiai vėl įveikė E.Perathoneris (48,40 sek.), kuris liko lyderiu su geriausiu laiku, fiksuotu per pirmą nusileidimą (47,99 sek.).
Antroje pozicijoje išsilaikė australas B.Tuthorpe'as (51,26 sek.), į trečią vietą po antro nusileidimo palypėjo kinas Sun Qi (51,43 sek.).
Finalas vyks sekmadienį.
Kovo 14 dieną R.Micevičius dar startuos pakalnių snieglenčių rungtyje.
- Lietuva žiemos paralimpinių žaidynių istorijoje kol kas dalyvavo vieną kartą. 1994 metais Lilehameryje, Norvegijoje, ant slidžių stojo regos negalią turintys lengvaatlečiai Sigita Markevičienė ir Saulius Leonavičius. Abu sportininkai geriau žinomi dėl pasiekimų vasaros paralimpinėse žaidynėse.
R.Micevičiaus kelias į Milano ir Kortinos žaidynes prasidėjo nuo viską pakeitusios traumos. 2021-aisiais Svencelėje naujo triuko jėgos aitvaru besimokantį Rapolą parbloškė stiprus vėjo gūsis.
Vyrui keliose vietose lūžo kairė koja. Ligoninėse teko praleisti ne vieną mėnesį, ištverti net 14 operacijų, kurių dvi paskutinės buvo kojos amputacija, mokytis vaikščioti su protezu.
Tačiau jis tapo profesionaliu snieglentininku, metęs darbą biure Vilniuje, kur vadovavo 20 žmonių kolektyvui, suvokęs, kad savo gyvenimo prasmės ieškos kitaip.
Pastaruosius kelerius metus aktyviai besitreniravęs vyras prasimušė į žiemos žaidynes, ten atvykęs drąsiu žvilgsniu.
Nors vietoje organizaciniai nesklandumai trukdė surengti pilnavertes treniruotes, R.Micevičius varžybų išvakarėse teigė nieko nebijantis.
„Mačiau labai daug išsigandusių didelių akių po pirmos treniruotės. Jie matė traumas patiriančius kolegas. Tiesiog, kaip minėjau, šioje trasoje reikia greičio, čia greitis yra tavo draugas. Reikia ateiti į trasą ir atiduoti 100 proc. Negali ateiti tiesiog pasibandyti, – sakė Lietuvos snieglantininkas. – Tokiu atveju nepasitikėsi savimi. Jei matai, kad neturi įgūdžių šiai trasai, gal tada būk saugus ir neik čia. Jei turi gerus įgūdžius, turi būti ir pasitikėjimas. Visi dirbome po 3-4 metus, esame pasiruošę, tad reikia pasitikėti kūnu ir turėti drąsos čiuožti.“
