Vytautas Strolia ir Karolis Dombrovskis pasirodė geriausiai iš keturių Lietuvos biatloninkų ilgose varžybose Anterselvoje, kur reikėjo įveikti 20 km trasą ir keturias šaudymo serijas taikant į 20 taikinių iš viso.
Tarp 89 startavusių mūsų rinktinės lyderis V.Strolia užėmė 19 vietą, distanciją įveikęs per 56 min. 15 sek..
Iš visų 20 šūvių, jis prašovė tik vieną – patį paskutinį stovint.
„Aišku, gaila, bet yra kaip yra. Tiesiog kai kuriose vietose man vis nepasiseka, bet kitose gyvenimo vietose pasiseka geriau. Matyt, taip yra paskirstyta – tokia lygybė, – po finišo ltok.lt paklaustas apie paskutinį šūvį filosofiškai svarstė 33 metų atletas. – Aš jau pradedu mažiau pergyventi, žinau dabar, kad geriau šiandien nebus, tad reikia pasidžiaugti tuo, ką turime, ir judėti į priekį. Tai yra sportas, ne pasaulio pabaiga. Ir atsiminimas gyvenimo biografijoje.“
Už netaiklų šūvį šioje rungtyje prideda viena minutė, o V.Strolios atveju ir 20 uždengtų taikinių ženkliai padėties nebūtų pakeitę. Jis būtų pakilęs į 15 vietą lenktynėse, kurias laimėjo visus taikinius užvertęs norvegas Johanas-Olavas Botnas (51 min, 31,5 sek.).
Idealiu atveju ir iki trečios vietos būtų trūkę nemažai – pustrečios minutės.
„Tiesa, šiandien nebuvo tokia diena, kai galėjau kovoti dėl aukščiausių vietų. Tiesiog yra kaip yra. Nieko nepadarysi“, – ltok.lt sakė V.Strolia.
Jis svarstė apie paskutinį šūvį: „Šiandien tiesiog buvo sava klaida. Reikėjo kiek minimaliai atidėti šūvį, gal per daug įsitempiau. Bet iki tol 19 šūvių pataikiau, tai ties 20-uoju, nori ar nenori, psichologija įprastai suveikia. Nors nepasakyčiau, kad ranka drebėjo.“
V.Strolia vienintelis iš aštuonių Lietuvos biatlonininkų Anterselvoje gyvena 1600 m aukštyje, apsigyvenęs viešbutyje prie olimpinio stadiono ir taip išvengęs nusileidimo į komandos viešbutį, kuris yra 1 tūkst. m aukštyje.
„Aukštikalnėse man sudėtinga. Mano svoris didesnis, ūgis – didesnis. Faktas, kad tiems, kurie yra gimę ir augę kalnuose, daug būna lengviau. Man visada būna sunku aukštikalnėse. Yra buvę, kad kartais išaunu ir tokiomis sąlygomis, bet aukščių skirtumas varžybų metu, kai važinėjame aukštyn-žemyn, aukštyn-žemyn, man neatrodė gerai. Nenenorėjau aukščio skirtumų varžybų metu, tad apsigyvenau viešbutyje, arčiau“, – paaiškino V.Strolia.
Jis džiaugėsi bendra atmosfera varžybose:
„Iš šypsenos matote atsakymą: tiesiog rojus, o dar kai dar trasoje yra palaikančių lietuvių... Dėl to mes ir sportuojame, dėl to stengiamės ir norime pradžiuginti. Yra sirgalių, kurie investuoja savo pinigus ir laiką, jie supranta biatloną, mūsų sporto grožį. Tad ir aš džiaugiuosi ir mėgaujuosi. Būna, kad pergyveni per varžybas ar po jų, bet pasąmonėje vis tiek faina. Kai tiek tūkstančių žmonių atvažiuoja mūsų pažiūrėti – tai pagrindinis prizas mums.“
Du mažus vaikus auginantis anykštėnas dabar kelias savaites yra be šeimos.
„Mano artimųjų nėra, vis dėlto tai kainuoja didelius pinigus, o reikia ir patirties susiorientuoti tokioje aplinkoje, o aš būnu susitelkęs į varžybas ir padėti nelabai galėčiau. Patiems, kai nėra buvę, būtų per sunku. Gal kitose olimpinėse žaidynėse, jei dar būsiu“, – šypsojosi biatlonininkas, kuriam tai ketvirtosios olimpinės žaidynės.
Gimtinėje jis užsiima ir bitininkyste, tad žaidynėse turi savo produktų. „Faktas, visada su savimi turiu medaus“, – šyptelėjo V.Strolia.
30 vietą tarp 89 biatlonininkų užėmė Karolis Dombrovskis.
34 metų atletas irgi prašovė tik kartą, o distanciją įveikė per 37 minutes.
„Pasakysiu atvirai, nevarysiu Dievo į medį – šiandien viskas pavyko. Vienintelis, ko trūko, tai paskutiniame rate jėgų. Meldžiau, kilo įvairios mintys, bandžiau motyvuoti save, bet paskutinius pusantro kilometro ar kilometrą nebegalėjau nė kiek pridėti, – ltok.lt kalbėjo K.Dombrovskis. – Tad jaučiuosi maksimaliai išsikrovęs ir tuo džiaugiuosi.
Esu labai laimingas. Kai olimpinėje atrankoje patenki į komandą paskutiniu numeriu, o tada olimpinėse žaidynėse padarai karjeros rezultatą – Top30. Už manęs tokios pavardės liko ... Aš džiaugiuosi, kad galėjau kovoti dėl federacijos, nes ji kovoja už mus, negailėdama jėgų. Tad mano svajonė buvo kovoti už ją ir tai man šiandien pavyko.“
K.Dombrovskis tiesiog tryško geromis emocijomis.
„Šiandien noriu atsidžiaugti ir išgyventi tą rezultatą. Dabar verdu viduje, esu euforijoje, susitinku su Vytautu, kuris pateko į Top-20. Kai apsikabinau su federacijos prezidentu Arūnu Daugirdu ir matau jo šypseną, viduje vėl viskas kunkuliuoja. Tuoj apkabinsiu ir visus personalo darbuotojus, trenerius – tai bus tikrasis džiaugsmas.“
K.Dombrovskiui tai antrosios žaidynės, bet Italija kelia kitas emocijas nei Pekinas 2022 metais.
„Man ir Pekino žaidynės buvo tikros. Visur aplinkui buvo olimpiniai žiedai. Taip, tada buvo COVID, trūko žiūrovų, o čia, Antholcem – viskas nerealu. Kai toks rezultatas, trūksta žodžių. Girdėjau ir sirgalius – ne šaudykloje, žinoma, bet trasoje girdėjau“, – pasakojo jis.
50 vietą užėmė Nikita Čigakas (58 min. 22,4 sek. – 2 netaiklūs šūviai), o 56 vietą Maksimas Fominas (59 minutės – 3 netaiklūs šūviai).
„Tai mano geriausias karjeros pasirodymas, bet nesu visiškai patenkintas, nes slydimas nebuvo labai geras, jau nuo pirmo rato buvo sunkoka, – sakė N.Čigakas. – Tai pasistengiau susitelkti į šaudymą. Beveik pavyko. Tik vienas nepataikymas. Dėl mano kaltės – netrukdė nei vėjas, nei dar kažkas. Kitą kartą pasistengsiu, kad tokių klaidų nebūtų. O dėl slidžių paruošimo reikės pasikalbėti su tepėjais.
Kalbant apie trasą, tai Anthlocas man – sunkiausia vieta. Niekur kitur nėra taip sunku. Grečiausiai, dėl aukščio. Ir trasa šiandien nelengva. Ilgas, 4 km ratas. Vienas sunkiausių iš pasaulio taurės trasų. Nieko, gal sprinte bus lengviau.“
Lietuvos biatlonininkai dar varžysis sprinto lenktynėse ir vyrų estafetėje, o sėkmingo pasirodymo galima patekti į persekiojimo ir bendro starto varžybas.
„Man geriausiai estafetėse, bet jaunių varžybose geriausiai sekėsi asmeninės lenktynės. Ir į olimpines žaidynes atsirinkau pagal asmeninių rezultatus. Bet šiandien nesusitvarkiau, – sakė N.Čigakas. -Kol kas nekovoju dėl aukščiausių vietų, jaunas dar, lyg ir perspektyvus. Stengsiuosi, dirbsiu, motyvacijos daugybė. Noriu dar daugiau dirbti, kad išliktų tokia motyvacija. Norisi būti ten, aukštai, net tik 40 ar 50 vietose. Top-10, Top-6, Top-3. Kada nors. Viskas dar prieš akis. Mūsų komanda jauna ir į kitas olimpines žaidynes keliausi siekti dar aukštesnių rezultatų.“
