Kai Šiaurės Korėja po 44 metų užribio pasirodė pasaulio futbolo čempionate 2010 metais, pirmąsias rungtynes jos futbolininkai pralaimėjo brazilams 1:2.
Šiaurės Korėjos valstybinė televizija sukūrė vaizdo įrašą, kurį galima rasti „Youtube“, kaip prieš rungtynes futbolininkai gieda himną, sirgaliai palaiko komandą, o vaizdus iš rungtynių vainikuoja žinia, kad Šiaurės Korėjos komanda įveikė Braziliją 2:0.
Absurdas? Panašiais reikalais užsiima Rusijos sporto žiniasklaida.
Ten liejasi skundai dėl Rusijos sportininkų „diskriminacijos“.
Pinamas naratyvas, kiek daug pasaulis netenka, nepamatęs Rusijos sporto žvaigždžių – Vladimirą Putiną nuosekliai palaikančių ledo ritulininko Aleksejaus Ovečkino ar slidininko Aleksandro Bolšunovo.
Cituojami Rusijos sporto funkcionieriai, nusivylę, jog nesilaikoma olimpinių vertybių.
Rusijai atstovaujantys teisininkai yra apipylę Sporto arbitražą skundais, kurių dalis atmetama, dalis patenkinama, vis ieškant daugiau plyšių patekti į pasaulį.
Tik niekada ir niekur neminima, dėl kokių priežasčių Rusijos sportininkai atsidūrė tarptautinių varžybų užribyje.
Rusijos sporto kanaluose nėra skundų dėl nužudytų Ukrainos žmonių skaičiaus. Nėra žinių apie subombarduotus Ukrainos miestus ir kaimus, bėgant nuo karo paliktus butus ir namus.
Nėra skundų ir dėl šimtų tūkstančių, o gal ir daugiau žuvusių Rusijos kareivių, Kremliaus įsakymu užpuolusių Ukrainą iškart po 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių.
Atėjus 2026 metų žiemos olimpinėms žaidynėms, propagandinėje Rusijos žiniasklaidoje vėl sukasi skundai ir dejonės dėl sportininkų „diskriminacijos“, kartais sulaukiant vieno kito šaliai agresorei saldaus balso iš užsienio.
