Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Skaudus pirmojo žiemos olimpiečio likimas – buvo išvežtas į Sibirą ir nušautas

Artėjant kitų metų vasario 9-25 d. vyksiančioms Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, verta prisiminti Lietuvos žiemos sporto istoriją ir įdomius faktus apie mūsų žiemos olimpiečius. Pirmasis ir vienintelis tarpukario Lietuvos atstovas žiemos olimpiadoje buvo Kęstutis Bulota. Sankt Morice (Šveicarija) vykusiose žaidynėse čiuožimo rungtyje jis užėmė 5-ąją vietą. Maža to, atletas tapo žymiu tarpukario sporto veikėju, greitojo čiuožimo, ledo ritulio, futbolo, krepšinio ir kitų sporto šakų pradininku Lietuvoje.
Kęstutis Bulota (kairėje). Dokumentinio filmo „Jau 100 metų nenuleidžiame rankų“ stop kadras.
Kęstutis Bulota (kairėje). Dokumentinio filmo „Jau 100 metų nenuleidžiame rankų“ stop kadras.

Multi-sporto atstovas

Kaip sako istorikas Algis Bitautas, K.Bulotą galima drąsiai vadinti multi-sporto atstovu. Jis dalyvavo pirmose Lietuvos futbolo pirmenybėse ir du kartus tapo šalies čempionu, atletas sužaidė ir pirmose Lietuvos krepšinio varžybose, pirmose Lietuvos ledo ritulio rungtynėse, du kartus tapo Lietuvos sportinio ėjimo rekordininku, penkis kartus tapo šalies čiuožimo čempionu.

„K.Bulota Sankt Morice varžėsi keturiose rungtyse. Aukščiausią – penktąją – vietą jis užėmė 10 000 m čiuožimo rungtyje. Įdomu tai, kad šios varžybos buvo nutrauktos dėl Šveicarijos oro sąlygų. Nuo šilumos ir drėgmės ledas pažliugo ir dalis čiuožėjų negalėjo startuoti. Bet K.Bulota buvo tarp tų sportininkų, kurie baigė distanciją, todėl ir turime užfiksuotą jo laiką. Kitose rungtyse jis liko 25-oje ir 28-oje vietose“, – pasakoja A.Bitautas.

K. Bulota. Dokumentinio filmo "Jau 100 metų nenuleidžiame rankų" stop kadras.
K. Bulota. Dokumentinio filmo "Jau 100 metų nenuleidžiame rankų" stop kadras.

Olimpietis kartu su S.Dariumi daug nuveikė ir vystydami sporto infrastruktūrą. Iš Kauno valdžios jie išsinuomojo teritoriją Ąžuolyno parke, kurioje vėliau suprojektavo futbolo stadioną su bėgimo takeliais. Tai dabartinis S.Dariaus ir S.Girėno lengvosios atletikos ir futbolo stadionas Kaune, talpinantis daugiau nei 9 tūkst. žiūrovų.

Deja, žymų sportininką ir tikrą Lietuvos patriotą ištiko tragiškas likimas: 1941 m. birželio 14 d., Sovietų Sąjungai vykdant masinį lietuvių trėmimą, jis išvežtas į Sibirą. Ten sportininkas neprarado noro kovoti ir nusprendė bėgti iš lagerio, tačiau buvo pastebėtas pareigūnų ir nušautas.

Sportininkas neprarado noro kovoti, nusprendė bėgti iš lagerio, bet buvo pastebėtas pareigūnų ir nušautas.

Paliko įspūdį Marijonui Mikutavičiui

Pasak žurnalisto, laidų vedėjo ir sporto mėgėjo Marijono Mikutavičiaus, K.Bulotos istorija patvirtina, kad sportininkai yra pernelyg dažnai ir nepelnytai pamirštami.

„Jeigu sportininkas nelaimi medalio, mums pasidaro nebeįdomu. Jei neparveži trofėjaus, vadinasi, per mažai dirbai, turi per mažai talento. Tačiau daugybė žmonių sportui atiduoda savo sveikatą, nors medalių taip ir nepelno. K.Bulota toks ir buvo. Prisipažinsiu, apie jį iki šiol nebuvau girdėjęs. Tik perskaitęs šio žmogaus gyvenimo istoriją supratau, kokios stiprios asmenybės tai būta, ir kiek daug jis prisidėjo prie šalies sporto raidos“, – teigė M.Mikutavičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius