Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) iniciatyva 2011-ųjų pabaigoje „Snow areną“ aplankė Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) inspektoriai. „Jie patikrino trasą ir jos technines galimybes. Netrukus turėtume sulaukti atsakymo, ar galėsime čia rengti tarptautines varžybas. Mėgėjų varžybos vyksta jau dabar. Jose dalyvauja ir užsieniečių. Trasas joms parengiame patys“, – tvirtino V. Žibūda.
Be to, Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija (LKSF) sutarė su „Snow arena“ dėl nuolaidų geriausiems ir perspektyviausiems šalies kalnų slidininkams bei jų treneriams.
Prieš keletą mėnesių duris atvėrusioje „Snow arena“ jau apsilankė daugiau nei 60 tūkst. žmonių. Darbo dienomis jų būna maždaug po 500, savaitgaliais ir per šventes – iki 1500.
Kol kas slidinėjama tik uždaroje 460 m ilgio trasoje. Bet kai tik paspaus didesnis šaltukas, žadama atidaryti ir 640 m ilgio lauke esančią trasą. Joje išvedžiota šaldymo sistema, tad sniegas netirps net esant 5 laipsniams šilumos. Į abi ilgąsias trasas kelia tas pats krėslinis keltuvas. Arenos viduje yra ir dar trys mažesni keltuvai.
Į „Snow areną“ galima atvažiuoti neturint nei slidinėjimo aprangos, nei inventoriaus – viskas nuomojama vietoje.
– Kaip vertinate pirmuosius darbo mėnesius? Ar pasiteisino lūkesčiai? – paklausėme V.Žibūdos.
– Mūsų lūkesčiai viršyti tikriausiai kokius tris kartus. Labai džiaugiamės klientų gausa. Itin didelis klientų srautas buvo nuo Kalėdų iki Naujųjų, bet ir pastarosiomis dienomis lankytojų nemažėja.
– Ar vos atsidarius arenai buvo didelis antplūdis, ar pradžioje vyko savotiška žvalgyba?
– Pirmiausiai atvyko tie, kurie labiausiai laukė šio objekto – mokantys slidinėti, užsikrėtę šia pramoga. Vėliau žmonių vis daugėjo. Esame pardavę nemažai abonementų – metinių, pusmečio, mėnesio. Nors dažniausiai žmonės perka vienkartinius bilietus – dviem arba keturiom valandoms.
Vidutiniškai slidininkai arenoje užtrunka pusdienį. Net ir nusipirkę bilietą dviem valandoms, pabūna ilgiau. Nes laikas, kurį žmonės leidžia ne slidinėdami, o sėdėdami bare ar restorane, neskaičiuojamas. Todėl lankytojai paslidinėja, po to užkanda, atsipučia, ir vėl – į trasą.
– O ar atvyksta žmonių, kurie atsiveža savo arbatos, sumuštinių – kaip įpratę kalnuose?
– Retokai. Nes pas mus yra net aštuoni maitinimo taškai, pasirinkimas milžiniškas, kainos tikrai nesikandžioja.
– Ar jums naudinga tokia žiema, kokia dabar yra Lietuvoje – be sniego?
– Ir taip, ir ne. Naudinga tik dėl to, kad nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse negalima paslidinėti lauke. Kita vertus, būtų šaunu, jei pagaliau ateitų normali žiema – galėtume atidaryti lauko trasą, kuri yra žymiai ilgesnė už uždarą. Jos ilgis – 640 m ilgio. Tai suteiktų dar daugiau vertės mūsų objektui.
– Atidarius trasą lauke žmonių padaugėtų. Ar netektų ilgai laukti eilėse prie keltuvo?
– Per pirmuosius veiklos mėnesius pamatėme, koks yra lankytojų srautas, todėl esame užsakę papildomų krėslų keltuvui. Tai padidins keltuvo našumą.
– Kaip apibūdintumėte „Snow arenos“ lankytojus?
– Didesnė dalis – kiek labiau patyrę slidininkai. Tų, kurie pirmąsyk stoja ant slidžių, mažiau. Bet labai džiaugiamės, kad tie, kurie pirmąkart pas mus paslidinėja, išeidami būna puikios nuotaikos ir žada vėl sugrįžti.
– Į areną atvažiuoja ir nemažai užsieniečių.
– Taip. Nuo pat arenos atidarymo slidinėja labai daug lenkų, atvyksta nemažai kalnų slidininkų iš Latvijos, po Naujųjų labai išaugo rusų skaičius, nes Rusijoje dabar atostogos. Buvo net keli žmonės iš Libijos. Atvažiuoja suomių, norvegų, vokiečių, baltarusių.
– Arenoje veikia slidinėjimo mokykla. Ar jos paslaugomis naudojasi daug žmonių?
– Klientų – labai daug. Kartais net tenka koreguoti instruktorių darbo grafiką, kad galėtume mokyti visus norinčius išmokti slidinėti.
– Anksčiau komplekso pavadinimas buvo „Snoras Snow arena“. Ar banko „Snoras“ žlugimas turėjo įtakos arenos veiklai?
– Jokios. Tik teko pakoreguoti pavadinimą.
