Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sočyje pasaulio elitą išgąsdinęs Tomas Kaukėnas medalių šiemet dar nežada

Biatlonininkas Tomas Kaukėnas
Alfredo Pliadžio nuotr. / Biatlonininkas Tomas Kaukėnas
Šaltinis: 15min
0
A A

Biatlonininkas Tomas Kaukėnas pernai Sočio olimpinėse žaidynėse vos nesukūrė stebuklo: nedaug trūko, kad 23 vietą užėmęs sportininkas būtų pasipuošęs medaliu. Tačiau Lietuvos biatlono rinktinės lyderis maloniais prisiminimais nesisvaigina ir panašių stebuklų šį sezoną dar nelaukia. Olimpietis pasirengęs porą metų paplušėti iš peties, kad po to galėtų kibti planetos stipriausiems į atlapus.

– Kaip jaučiatės pasirengęs šiam sezonui? Kaip vyko pasirengimas? – paklausėme T.Kaukėno.

Jeigu pradėsiu galvoti apie medalį, jo tikrai nebus. Mąstau realiai ir manau, kad dar nesu pasiruošęs jo laimėti – per vieną vasarą neįmanoma taip patobulėti, kad aplenkčiau stipriausius pasaulio biatlonininkus.

– Gerai. Manau, kad pasiruošimas varžyboms buvo geras. Rengėmės šiek tiek kitaip nei prieš olimpinį sezoną. Dėl mažesnio finansavimo nebuvo kai kurių dalykų, kuriuos turėjome anksčiau. Bet prisitaikėme prie tokių sąlygų, kokios buvo. Pasirengimas vyko Lietuvoje – negalėjome išvykti į kitas šalis, į aukštikalnes. Neturėjome šįkart ir masažuotojo. Kaip tai atsilieps varžyboms, pamatysime, rezultatai parodys. Rengdamiesi turimomis sąlygomis darėme viską, ką galime, o dabar pažiūrėsime, davė tai naudos ar ne.

– Kam daugiausia skyrėte dėmesio treniruotėse?

– Daugiausia akcentavome fizinį pasirengimą ir taiklumą. Šaudymo greičio tobulinti nereikia – ir taip visi greitai šaudo, bet taiklumas dar šiek tiek prastesnis nei kitų biatlonininkų. 

– Vasarą jūsų taikiklis buvo šiek tiek nusimušęs. Ar taiklumas jau grįžta?

– Manau, kad grįžta. Vasarą buvo padaryta šiek tiek klaidų, bet, manau, tas netaiklus šaudymas išėjo tik į gera – išanalizavau jį, kai ką galėsiu patobulinti ir šaudysiu geriau. 

– Kaip vertinate pirmuosius startus? Lapkričio viduryje startavote atvirajame Norvegijos čempionate ir 10 km sprinto lenktynėse likote 39-tas.

– Norvegijos čempionatas buvo kaip kontrolinė treniruotė, todėl daug dėmesio į jį nekreipiu. Aišku, šaudymas vėl buvo prastas, bet, manau, tai tik į naudą – suradau savo klaidas ir stengsiuosi jų nebekartoti. Manau, viskas turėtų būti gerai. 

Dėl mažesnio finansavimo nebuvo kai kurių dalykų, kuriuos turėjome anksčiau. Bet prisitaikėme prie tokių sąlygų, kokios buvo. Pasirengimas vyko Lietuvoje – negalėjome išvykti į kitas šalis, į aukštikalnes. Neturėjome šįkart ir masažuotojo.

– Norvegijos čempionate iš vaikinų geriausiai pasirodė Karolis Dombrovskis. Karolis gerokai patobulėjo?

– Karolis, žinoma, patobulėjo. Stipriai patobulėjo. Manau, ir aš patobulėjau, tik gal ne tiek daug. Turėti stiprų komandos draugą yra gerai. Kai savoje aplinkoje yra stiprių sportininkų, negali būti silpnesnis už juos, todėl žiūrėdamas į kitus ir pats stengiesi viską daryti geriau, ieškoti, analizuoti. Konkurencija padeda – jeigu būčiau tarp silpnų biatlonininkų, tikrai netobulėčiau.

– Praėjusį sezoną kartelę užkėlėte aukštai, todėl šiemet iš jūsų daug tikimasi. Ar jaučiate psichologinį spaudimą?

– Ne, aš negalvoju apie kitus, galvoju apie save ir kaip man pasirodyti kuo geriau. Kitų nuomonė man nėra labai svarbi. Tai nedaro didelės įtakos.

– Pats dažnai prisimenate tas olimpines varžybas, kuriose buvote per žingsnį nuo medalio?

– Būna, kad prisimenu, bet retai. Dažniau jas man primena kiti žmonės, draugai, pažįstami.

Daugiausia akcentavome fizinį pasirengimą ir taiklumą. Šaudymo greičio tobulinti nereikia – ir taip visi greitai šaudo, bet taiklumas dar šiek tiek prastesnis nei kitų biatlonininkų. 

– Kokius tikslus kelsite Europos ir pasaulio čempionatuose?

– Didelių tikslų kelti nemėgstu, nes tai būtų pažadas kažką padaryti. Stengsiuosi, kad rezultatai būtų geresni nei pernai. Olimpinėse žaidynėse buvau 23-ias, tad jeigu pasaulio čempionate pateksiu į dvidešimtuką, bus gerai, o jeigu į penkioliktuką – puiku.

– Apie medalius pasvajojate?

– Apie tai negalvoju. Jeigu pradėsiu galvoti apie medalį, jo tikrai nebus. Mąstau realiai ir manau, kad dar nesu pasiruošęs jo laimėti – per vieną vasarą neįmanoma taip patobulėti, kad aplenkčiau stipriausius pasaulio biatlonininkus. Nebent nusišypsotų laimė, bet tai būtų vienkartinis laimėjimas.

– Kiek sezonų jums dar reikia, kad išaugtumėte iki medalio?

– Dar poros tikrai reikėtų. O tada, jeigu per tuos metus viskas klostytųsi puikiai, būtų galima pagalvoti ir apie medalius. Bet su sąlyga, kad viskas klostytųsi sėkmingai. Pažiūrėsime, ką šis sezonas parodys.

– Kalėdų Senelis pas jus dar ateina? Dažnai lankotės Skandinavijoje, o nuo ten netoli ir iki Kalėdų Senelio namų. Nebuvote užsukęs į svečius?

– Ateina, bet vis prašau, kad nebeateitų... Pernai buvau. Turiu ir nuotrauką su tikruoju Kalėdų Seneliu. Suomijoje vyko pasaulio kariškių žaidynės, kuriose iškovojau antrą vietą, į žaidynių atidarymo šventę buvo atvykęs ir Kalėdų Senelis. Gal medalis ir buvo tikroji Senelio dovana?

– Ko palinkėtumėte sau žvelgdamas į 2015 metus?

– Sveikatos. Ir kad nebūtų ligų, traumų. O visa kita galima pasiekti. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką