Bruno Banani istorija buvo tiesiog pasmerkta užkariauti žiemos sporto gerbėjų širdis. Ledinėse rogučių ir bobslėjaus trasose pasaulis dar nebuvo matęs tokio didvyrio. Svajodamas tapti pirmuoju žiemos olimpiečiu iš Tongos šis buvęs informatikos mokslų studentas pastarąją savaitę turėjo pasirodyti pasaulio čempionate Vokietijoje, kurioje prasidėjo kelialapių į 2014-ųjų Sočio olimpiadą dalybos.
Tėvynėje jis niekuomet nėra matęs sniego. Juk visi 120 tūkst. Tongos gyventojų išsibarstę po Ramųjį vandenyną. Šioje miniatiūrinėje 169 salų karalystėje jis turėjo tapti pirmuoju tikru ledo princu.
Rėmė garsi bendrovė
Net jo vardas buvo išpranašavęs tokią svaiginamą karjerą. Juk Bruno Banani iš tiesų yra garsus prekė ženklas, savo apatiniu trikotažu užkariavęs visą Vokietiją – šalį, kuri pasaulio rogučių sportui padovanojo daugiausia čempionų.
Ši vyriškų trumpikių gamintoja neatsitiktinai sutiko tapti bebaimio 24-erių tongiečio rėmėja. Būsimam olimpiečiui net buvo sukurtas specialus reklamos šūkis – „jis skrieja kaip kokosų riešutas”.
Tačiau smalsūs „Der Spiegel” žurnalistai nepatikėjo šia modernia pelenės iš Polinezijos salų istorija, kurią jau trejus metus kartojo B.Banani sėkmės kalviai.
Kai Vokietijos savaitraštis atliko savo tyrimą, paaiškėjo, jog būsimasis ledo princas iš tiesų yra Fuahea Semi, o jo tėvas augina maniokus – paprastą atogrąžų žolę.
Šią neįtikėtiną apgavystę sukūrė Leipcige įsikūrusi viena reklamos bendrovė.
Kaip teigia jos svetainė internete, „Makai Europe” specializuojasi partizaninės rinkodaros (anglų k. – „guerrilla marketing”) srityje. Ši rinkodaros technika ieško netradicinių būdų, kaip minimaliomis sąnaudomis sukurti efektyviausią prekių ženklo reklamą.
Vietos valdžia nedvejodama prisidėjo prie trumpikių bendrovės užsakytos aferos, nes Tongos princesė Pilolevu Tupou jau seniai buvo pareiškusi norą, kad vienas jos karalystės atstovų pasirodytų žiemos olimpinėse žaidynėse.
B.Banani melas tarpo trejus metus, bet dabar tikriausiai jau amžiams išstūmė apsišaukėlį Tongos sniego princą iš olimpinės Sočio trasos.
Juk Tarptautinis olimpinis komitetas nemėgsta, kai viešai ant ausų visiems užmaunamos trumpikės. Net jeigu jos – natūralaus pluošto ir labai prabangios.
