Biatlono tėvyne laikoma Skandinavija, kur ginkluoti pasienio patruliai ant slidžių treniravo greitį ir taiklumą. Pirmosios kareivių varžybos įvyko 1767 m. tarp švedų ir norvegų pasieniečių dalinių. O nuo 1924 m. ši sporto šaka įtraukta į žiemos olimpinių žaidynių programą. Tuomet ji vadinosi kareivių patrulių lenktynėmis ir buvo tik demonstracinė. Biatlonininkai naudoja ne lengvesnius nei 3,5 kg mažo kalibro šautuvus. Vienas iškiliausių visų laikų pasaulio biatlonininkų – Martinas Fourcade‘as. Jis gimė ir užaugo kalnuose, dėl to jo organizmo funkcinės charakteristikos ypač tiko šiai sporto šakai. Ramybės būsenoje prancūzo pulsas siekdavo 24 dūžius per minutę, o aukštas hemoglobino kiekis kraujyje suteikdavo konkurencinį pranašumą prieš varžovus. Paprastam žmogui tokiomis sąlygomis jau reikėtų reanimuoti ar stimuliuoti širdį, tačiau M.Fourcade‘ui tokios sąlygos buvo įprastos.
