Sekite 15min Google
Parduotuvėje nė nesusimąstydami ieškote savo įprasto batų dydžio, o apsipirkdami internetu iš karto pasirenkate jį filtre. Atrodytų logiška – juk savo batų dydį žinote visą suaugusiojo gyvenimą. Tačiau ar tikrai?
Jei taip manote, jums gali būti būdingas vadinamasis Pelenės kompleksas: bandote įsprausti pėdas į per mažus batus vien todėl, kad kažkada jie jums tiko. Gali būti, kad iš tiesų jau seniai reikėtų visai kito dydžio, nors patys to nė nepastebėjote.
„Pėda yra sudėtinga struktūra, todėl joje gali įvykti daugybė pokyčių“, – portalui „20 Minuten“ sakė podologė Fabienne Ramseier.
Ji paaiškino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad batai būtų pritaikyti prie pėdų, o ne pėdos – prie batų.
Su amžiumi pėdos gali keistis
Pasak F. Ramseier, žmogui senstant jungiamasis audinys praranda stangrumą.
„Organizmas gamina mažiau kolageno ir suardo daugiau jungiamojo audinio skaidulų“, – aiškino specialistė.
Šie procesai veikia ir pėdas. Įtakos gali turėti ir įvairios ligos.
„Pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Reumatinės ligos, tokios kaip artrozė, artritas, podagra ar fibromialgija, taip pat gali sukelti sąnarių pokyčių ar stresinių kaulų lūžių“, – teigė podologė.
Pasak jos, tokie pokyčiai dažniausiai pradeda ryškėti sulaukus maždaug 45–50 metų. Tačiau griežtos amžiaus ribos nėra.
„Matau ir daugybę gražių bei puikios būklės vyresnių žmonių pėdų“, – pridūrė ji.
Po nėštumo gali prireikti dydžiu didesnių batų
Tačiau pėdos gali pasikeisti gerokai anksčiau. Tam įtakos gali turėti net kūno svorio pokyčiai – pėdos gali tapti tiek didesnės, tiek mažesnės.
Pasak F. Ramseier, gerokai padidėjęs kūno svoris gali turėti ir rimtesnių pasekmių.
„Kaulams ir sąnariams tenka išlaikyti didesnę apkrovą. Dėl to gali atsirasti netaisyklingų padėčių ir pokyčių klubuose, keliuose bei pėdose“, – aiškino ji.
Pėdas gali pakeisti ir nėštumas. Hormonas relaksinas atpalaiduoja raiščius ir sausgysles, o kartu didėjantis kūno svoris bei hormoniniai pokyčiai papildomai apkrauna pėdos skliautą.
„Po nėštumo moteriai gali visiškai realiai prireikti vienu dydžiu didesnių batų“, – sakė F. Ramseier.
Menopauzės laikotarpiu svarbus tampa mažėjantis estrogenų kiekis.
„Estrogenai, be kita ko, dalyvauja kalcio apykaitoje. Jai sutrikus, kaulai tampa trapesni. Gali išsivystyti osteoporozė. Dėl to kenčia ir pėdos skliautas, gali atsirasti nuovargio lūžių“, – aiškino specialistė.
Dėl tokių biologinių veiksnių su pėdų pokyčiais dažniau susiduria moterys.
Per ankšti batai? Pasekmės gali būti ilgalaikės
Problemų gali kilti tuomet, kai pėdoms pasikeitus žmogus ir toliau avi ankstesnio dydžio, jau per mažus batus.
„Per ankšta avalynė riboja raumenų ir sąnarių funkcijas“, – perspėjo podologė.
Pasekmių gali būti įvairių: spaudimo pažeidimai, nuospaudos, paraudimas, stiprus odos suragėjimas, skausmas ir net kojų pirštų deformacijos. Dėl nuolatinio spaudimo bei trinties labiau apkraunami ir sąnariai.
Netinkamai parinkta avalynė gali pakeisti ir eiseną.
„Jeigu žmogus negali taisyklingai perkelti pėdos nuo kulno link pirštų ir nesuteikia jai pakankamai vietos natūraliai išsiplėsti žingsnio metu, jis pradeda vaikščioti kitaip. Žingsniui atlikti į darbą įtraukiami kiti raumenys“, – aiškino F. Ramseier.
Tokiu atveju gali sutrikti ir natūralus smūgių amortizavimas. Dėl to gali atsirasti kojų bei liemens raumenų įtampa ir skausmas.
Kada paskutinį kartą matavote savo pėdas?
F. Ramseier rekomenduoja reguliariai apžiūrėti pėdas. Spaudimo žymės ir odos spalvos pokyčiai gali rodyti, kad batai nebetinka.
Įspėjamieji ženklai taip pat yra sustorėję, atsiskyrę nuo nago guolio ar įaugę nagai.
Tačiau problemų gali sukelti ne tik per ankšti, bet ir per laisvi batai. Todėl specialistė pataria kartą per metus pasitikrinti pėdų ilgį ir plotį bei keisti avalynę, jei ši nebetinka.
O populiarus įsitikinimas, kad per mažus batus galima tiesiog „pranešioti“, pasak podologės, tėra mitas.
