Sekite 15min Google
Nors dažniausiai šiuos pokyčius siejame su atšalusiu oru, gydytoja dermatovenerologė Agnė Sausdravė atkreipia dėmesį, kad odai įtakos turi ne tik aplinkos sąlygos, bet ir kasdieniai priežiūros įpročiai.
Taigi, kokias klaidas darome dažniausiai ir kaip tinkamai pasirūpinti oda šaltuoju metų laiku?
Kodėl ima stokoti drėgmės?
Apie drėgmės trūkumą odoje dažniausiai signalizuoja tempimo pojūtis po prausimosi, šiurkštumas, pleiskanojimas, padidėjęs jautrumas kosmetikos priemonėms. Veido odoje taip pat gali labiau išryškėti mimikos raukšlės.
Pasak gydytojos dermatovenerologės A. Sausdravės, rudenį oda susiduria su keliais nepalankiais veiksniais vienu metu. Lauke mažėjanti temperatūra, vėjas, temperatūrų skirtumai tarp lauko ir patalpų bei prasidėjęs šildymo sezonas gali paskatinti intensyvesnį drėgmės netekimą.
„Visi šie veiksniai gali didinti transepiderminį vandens netekimą – vandens pasišalinimą iš odos. Dėl to gali sutrikti odos barjerinė funkcija, apsauginis barjeras nebesugeba pakankamai efektyviai sulaikyti drėgmės, o oda tampa sausesnė, šiurkštesnė, jautresnė, gali atsirasti tempimo ar niežėjimo pojūtis“, – aiškina dermatovenerologė.
Specialistės teigimu, odos būklė nėra pastovi. Jai įtakos turi ne tik aplinka, bet ir amžius, hormoniniai pokyčiai, gyvenimo būdas bei naudojamos kosmetikos priemonės. Todėl rudenį odos sausumą gali pajusti ir tos moterys, kurios vasarą dėl to nesiskundė.
Be to, svarbu atskirti dvi dažnai painiojamas sąvokas – sausą ir dehidratuotą odą. Sausa oda paprastai yra odos tipas, kuriam būdingas mažesnis lipidų kiekis, o dehidratacija – būklė, kai odos viršutiniame sluoksnyje sumažėja vandens kiekis. Jei manote, kad jūsų riebi oda negali tapti dehidratuota – klystate.
„Dehidratuota gali būti bet kokio tipo oda, įskaitant riebią ir mišrią. Žmogus gali turėti blizgančią, į aknę linkusią odą ir kartu jausti tempimą, pastebėti dehidratacijos požymius ar padidėjusį jautrumą“, – pastebi A. Sausdravė.
Vis dėlto, gydytoja perspėja, kad užsitęsęs niežėjimas, paraudimas ar pleiskanojimas nebūtinai susijęs tik su odos dehidratacija – tai gali būti ir dermatologinės ligos požymiai.
Dažniausios klaidos
Anot specialistės, viena dažniausių klaidų šaltuoju metų laiku – pernelyg retas drėkinamųjų priemonių naudojimas arba nepakankamas jų kiekis. Ypač svarbu reguliariai drėkinti jau išsausėjusią odą, kurios apsauginė funkcija yra sutrikusi.
Tačiau net ir kasdien naudojant drėkinamąjį kremą, odos būklę gali bloginti kiti įpročiai.
Viena tokių klaidų – pernelyg intensyvus odos valymas. Karštas vanduo, stiprūs prausikliai ir dažnas plovimas gali pašalinti dalį natūralių odos lipidų, kurie padeda palaikyti jos apsauginį barjerą.
Ne mažiau svarbu nepersistengti su odos šveitimu. Nors rūgštys ir kitos šveičiamosios medžiagos gali būti naudingos, pernelyg dažnas jų naudojimas didina sudirginimo riziką. Ypač jei kasdienėje rutinoje vienu metu naudojami ir kiti aktyvieji ingredientai, pavyzdžiui, retinoidai.
„Pagrindinė taisyklė – ne kuo daugiau priemonių, o kuo geriau parinkta ir nuoseklesnė rutina“, – pabrėžia A. Sausdravė.
Dar viena klaida – netinkamai pasirinkta drėkinamojo kremo tekstūra. Labai lengvos konsistencijos priemonės gali nepakakti sausai odai, o itin riebus kremas nebūtinai bus tinkamiausias pasirinkimas riebiai ar mišriai odai.
Dermatovenerologė primena ir apie apsaugą nuo saulės. Nors šaltuoju metų laiku saulėtų dienų mažiau, ultravioletinių spindulių poveikis išlieka, todėl svarbu nepamiršti SPF priemonių.
Vien hialurono rūgšties gali nepakakti
Renkantis drėkinamąsias priemones, dažnai pirmiausia ieškoma hialurono rūgšties. Tai natūraliai žmogaus organizme aptinkama medžiaga, gebanti pritraukti ir sulaikyti didelį kiekį vandens. Tačiau, pasak gydytojos dermatovenerologės Agnės Sausdravės, veiksmingą drėkinimą lemia ne tik vienas ingredientas, bet ir visa kosmetikos priemonės sudėtis.
„Hialurono rūgštis yra vertingas drėkinamasis ingredientas, tačiau efektyvus odos drėkinimas priklauso nuo visos formulės. Vien vandens pritraukimas ne visada užtikrina, kad oda jį išlaikys“, – aiškina A. Sausdravė.
Specialistės teigimu, svarbu, kad kosmetikos priemonėse būtų derinamos kelios skirtingas funkcijas atliekančios ingredientų grupės.
„Hialurono rūgštis, glicerinas, šlapalas ir betainas padeda pritraukti bei sulaikyti vandenį. Skvalanas, riebalų rūgštys ir kiti odą minkštinantys lipidai gerina odos paviršiaus komfortą, o tokios medžiagos kaip petrolatumas ar dimetikonas padeda mažinti vandens netekimą. Ne mažiau svarbūs ir odos barjerą palaikantys komponentai – keramidai, cholesterolis bei riebalų rūgštys“, – vardija dermatovenerologė.
Kodėl toks ingredientų derinys svarbus? Pasak gydytojos, tai susiję su odos apsauginio barjero sandara.
„Odos raginį sluoksnį galima palyginti su plytų siena: ląstelės yra tarsi plytos, o tarp jų esantys lipidai – skiedinys. Kai ši sistema funkcionuoja tinkamai, oda geriau išlaiko vandenį ir yra atsparesnė aplinkos poveikiui. Tačiau sutrikus apsauginiam barjerui, drėgmė prarandama lengviau, oda gali pradėti pleiskanoti“, – paaiškina A. Sausdravė.
Šiuo principu paremtos ir dermokosmetikos prekių ženklo „DERMEDIC“ HYDRAIN linijos formulės. Jose naudojamas „Aqualare®“ kompleksas, kurį sudaro terminis vanduo, keturios skirtingos hialurono rūgšties formos, trehalozė ir glikozaminoglikanai. Atskiruose produktuose taip pat gali būti glicerino, šlapalo, betaino, skvalano ir vitamino E.
„Toks derinys leidžia spręsti kelis drėkinimo aspektus vienu metu: drėgmę pritraukiančios medžiagos padeda pritraukti ir sulaikyti vandenį, o emolientai ir lipidai – minkštinti odą bei mažinti drėgmės netekimą. Mano, kaip dermatologės, vertinimu, racionaliai suderintos drėkinamosios ir odos barjerą palaikančios medžiagos yra svarbus kokybiškos kasdienės priežiūros pagrindas“, – sako A. Sausdravė.
Kaip rudenį turėtų keistis kasdienė odos priežiūra?
Gydytojos dermatovenerologės Agnės Sausdravės teigimu, atėjus rudeniui nebūtina iš esmės keisti visų naudojamų kosmetikos priemonių. Pirmiausia reikėtų įvertinti, kaip jaučiasi oda ir ar dabartinė rutina atitinka pasikeitusius jos poreikius.
„Ne kiekvienam žmogui rudenį būtina pereiti prie labai riebaus kremo. Svarbiausia – atsižvelgti į odos tipą, jos būklę, aplinkos sąlygas ir tai, kaip oda jaučiasi naudojant dabartines priemones“, – pabrėžia specialistė.
Jeigu oda tapo sausesnė, galima rinktis sodresnės tekstūros drėkinamąjį kremą. Riebiai ar mišriai, tačiau dehidratuotai odai gali tikti lengvesnės konsistencijos priemonės, pavyzdžiui, „DERMEDIC HYDRAIN“ itin drėkinamasis kremas-gelis, o jaučiančios papildomo drėkinimo poreikį į rutiną gali įtraukti ir serumą.
Kalbėdama apie kasdienę veido priežiūrą, dermatovenerologė rekomenduoja laikytis kelių pagrindinių žingsnių.
„Rudenį rutiną verta supaprastinti ir užtikrinti pagrindinius žingsnius: švelnų valymą, drėkinimą ir apsaugą. Ryte rekomenduoju naudoti švelnų prausiklį, o jei oda labai sausa ir nėra poreikio, gali pakakti prausimosi drungnu vandeniu. Toliau, priklausomai nuo odos tipo, galima naudoti drėkinamąjį, raminamąjį ar antioksidacinį serumą, drėkinamąjį kremą ir plataus spektro SPF 30–50 apsaugą“, – vardija A. Sausdravė.
Vakare svarbu švelniai, bet kruopščiai pašalinti makiažą bei SPF priemones, o po prausimosi naudoti odos būklę atitinkančias drėkinamąsias priemones. Prireikus galima rinktis sodresnės tekstūros naktinį kremą.
Ne mažiau dėmesio reikėtų skirti ir kūno odai. Atšalus orams dažniausiai sausėja blauzdos, rankos, alkūnės ir keliai.
„Sausai kūno odai rekomenduojama rinktis riebesnės tekstūros kremus ar balzamus, kurių sudėtyje yra keramidų, odos barjerą palaikančių lipidų, glicerino ar šlapalo. Taip pat svarbu vengti ilgo maudymosi karštame vandenyje, naudoti švelnius prausiklius ir kūno kremą tepti iškart po maudymosi, kol oda dar šiek tiek drėgna“, – pataria gydytoja.
O kada galima tikėtis pirmųjų rezultatų? Pasak specialistės, tai priklauso nuo pradinės odos būklės ir sausumo priežasčių.
„Jei vyrauja lengva dehidratacija, komforto pagerėjimą ir odos glotnumą galima pastebėti jau po pirmųjų kremo naudojimų ar per kelias dienas. Nuosekliai naudojant tinkamas priemones, per vieną ar dvi savaites dažnai sumažėja tempimas, niežėjimas, šiurkštumas ir pleiskanojimas. Tačiau jei pažeistas odos barjeras arba sergama lėtinėmis odos ligomis, pavyzdžiui, atopiniu dermatitu ar žvyneline, atsistatymas gali užtrukti ilgiau ir vien drėkinamųjų priemonių gali nepakakti“, – paaiškina A. Sausdravė.
Dermatovenerologė pabrėžia, kad svarbiausia šaltuoju metų laiku – ne kosmetikos priemonių gausa, o reguliari, individualius odos poreikius atitinkanti priežiūra.
Kasdienė odos priežiūra gali padovanoti kelionę į Paryžių
Šį rudenį dermokosmetikos prekių ženklas „DERMEDIC“ kviečia ne tik pasirūpinti savo oda, bet ir dalyvauti konkurse „Kasdienė rutina, verta Paryžiaus“.
Įsigijus bent dvi „DERMEDIC“ priemones arba šio prekių ženklo produktų už ne mažiau kaip 20 Eur „Eurovaistinėje“, tereikia užregistruoti pirkimo kvitą svetainėje www.noriuiparyziu.lt.
Konkurso dalyviai turi galimybę laimėti pagrindinį prizą – 2 000 Eur vertės kelionės čekį kelionei į Paryžių, taip pat kelioninius lagaminus bei „DERMEDIC“ kosmetikos rinkinius.
Daugiau informacijos apie konkursą ir išsamias dalyvavimo sąlygas galima rasti svetainėje www.noriuiparyziu.lt.
