„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, kodėl karpos atsiranda, ir ką daryti, pastebėjus pirmuosius odos pokyčius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kodėl atsiranda karpos?
„Karpas sukelia žmogaus papilomos virusas, dažniausiai atpažįstamas kaip ŽPV. Iš viso egzistuoja daugiau nei 100 skirtingų šio viruso tipų ir dauguma jų nėra pavojingi. Pavyzdžiui, kai kurie iš jų sukelia odos pakitimus, tokius kaip karpos“, – pasakoja vaistininkė E.Ramaškienė.
Pasak vaistininkės, dažniausiai karpos atsiranda ant rankų pirštų, delnų, pėdų ar aplink nagus.
„Daugelis žmonių gali nešioti šį virusą net to nežinodami, kadangi jis gali nepasireikšti jokiais simptomais. Vis dėlto, kai nusilpus žmogaus imuninei sistemai, virusas gali suaktyvėti. Dėl to karpos dažniau gali būti pastebimos šaltuoju metų laiku ar keičiantis sezonams, pavyzdžiui, po žiemos atėjus pavasariui“, – sako E.Ramaškienė.
Nusilpus imunitetui žmogaus papilomos virusu lengviau užsikrėsti. Vaistininkė paaiškina kodėl: „Žmogaus papilomos viruso sukeltos karpos plinta per tiesioginį kontaktą su jas turinčiu asmeniu, taip pat per bendro naudojimo paviršius, pavyzdžiui, baseinuose, sporto salėse ar persirengimo kambariuose. Kai mūsų imuninė sistema yra nusilpusi, būtent šitaip virusas mus lengviau užklumpa.“
Pirmieji žingsniai atsiradus karpai
„Jeigu pastebėjote naują karpą, jokių būdu jos nekrapštykite ir nebandykite pašalinti mechaniškai, nes taip galite paskatinti viruso plitimą į kitas odos vietas arba sukelti infekciją. Taip pat, rūpindamiesi artimaisiais, užtikrinkite, kad namuose niekas nesinaudotų bendrais rankšluosčiais – priešingu atveju gali užsikrėsti ir kiti“, – paaiškina pašnekovė.
Dažnu atveju karpas galima gydyti savarankiškai namuose, o dėl konkretaus gydymo verta pasitarti su vaistininku. Visgi, vaistininkė pabrėžia, kad jeigu karpa atsirado ant veido, rekomenduojama kreiptis į dermatovenerologą, siekiant išvengti randų ateityje.
„Karpų gydymui dažnu atveju gali pakakti nereceptinių vaistinių preparatų. Vieni jų veikia greito užšaldymo principu, o kitų sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, tokių kaip salicilo, trichrolacto, acto monochloridinė rūgštys“, – teigia specialistė.
Taip pat svarbu griežtai laikytis informacinio lapelio nurodymų, kaip priemone naudotis: „Skirtingos priemonės gali būti tepamos skirtingais laiko intervalais. Be to, pasitaiko atvejų, kai karpa iki galo ir nenunyksta, tačiau pagal informacinį lapelį tepti priemonės daugiau jau negalima. Tuomet vertėtų kreiptis į dermatologą. Ir, žinoma, savarankiškai naudojant priemones, jas naudokite itin atsargiai, kad nepažeistumėte aplink karpą esančių sveikų audinių.“
Nors daugeliu atvejų karpas galima gydyti savarankiškai, vaistininkė E.Ramaškienė patikina, kad jei karpa greitai auga, keičia spalvą, kraujuoja ar sukelia stiprų skausmą, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
