Sekite 15min Google
Utenos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) pranešime žiniasklaidai gydytojas dermatovenerologas Tomas Petras Vileikis pasakoja, į kokius požymius verta atkreipti dėmesį ir kada vizito pas specialistą geriau neatidėlioti.
„Po vasaros dažniau išryškėja odos spalvos netolygumai, sausumas, raukšlės. Ilgalaikis ir pasikartojantis ultravioletinių spindulių poveikis skatina odos senėjimą, o saulės pažeistose vietose gali atsirasti ir piktybinių odos darinių. Saulės spinduliuotė yra vienas svarbiausių melanomos – agresyviausio odos vėžio – rizikos veiksnių. Vis dar gajus mitas, kad melanoma visada išsivysto iš jau esančio apgamo, tačiau dažnai ji atsiranda kaip visiškai naujas odos darinys“, – sako gydytojas dermatovenerologas.
ABCDE principas
Gydytojas dermatovenerologas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus gali savarankiškai įvertinti apgamus namuose, vadovaudamasis ABCDE principu.
A – asimetrija (angl. „Asymmetry“). Pavojingi apgamai dažniausiai yra asimetriški, o nepavojingi – vienodos ir simetriškos formos.
B – kraštai (angl. „Border“). Pavojingų apgamų kraštai dažnai būna neaiškiai apibrėžtos arba netaisyklingos formos.
C – spalva (angl. „Colour“). Vėžiniams apgamams būdinga turėti daug skirtingų spalvų – nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos, juodos, rausvos, pilkšvos ar melsvos.
D – dydis (angl. „Diameter“). Įtarimą galėtų kelti apgamai, kurių skersmuo yra didesnis nei 6 mm. Visgi melanoma gali būti ir labai maža, todėl vien dydžiu pasikliauti nevertėtų.
E – kaita (angl. „Evolution“). Vėžiniai apgamai per kelias savaites ar mėnesius gali keisti dydį, formą, spalvą ar struktūrą.
„Jei apgamas turi bent vieną iš šių požymių, verta jį įvertinti atidžiau. Vis dėlto praktikoje vienas svarbiausių signalų yra tai, kad apgamas pradeda keistis arba aiškiai išsiskiria iš kitų. Jei kinta jo forma, spalva, kraštai ar dydis, taip pat jei atsiranda naujas, neįprastai atrodantis darinys, vertėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą“, – teigia T. P. Vileikis.
Sunerimti verta ir tuomet, kai darinys be aiškios priežasties kraujuoja, šlapiuoja, opėja, pleiskanoja, greitai auga ar ryškiai keičia spalvą bei formą. Visgi piktybiniai odos dariniai ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl geriau nelaukti, kol apgamą ims skaudėti ar niežėti. Kilus bet kokių abejonių dėl jo išvaizdos ar pokyčių, verta kreiptis į specialistą.
Pigmentinė dėmė – ne tik estetinė problema
Po vasaros nemažai žmonių ant odos pastebi ir naujų pigmentinių dėmių. Dėl saulės poveikio atsiradusios dėmės dažniausiai būna gana vienodos spalvos, aiškių ribų ir ilgą laiką nekinta. Tačiau vien iš išvaizdos namuose patikimai nustatyti, ar darinys gerybinis, ne visada įmanoma.
„Tai, kad darinys primena įprastą pigmentinę dėmę, dar nereiškia, kad jis yra gerybinis. Daugiau dėmesio vertėtų skirti dėmei, kuri didėja, keičia spalvą, tampa netolygi ar įgauna nelygius kraštus. Kai kurios melanomos, ypač veido srityje, gali būti panašios į gerybines pigmentines dėmes, todėl kilus abejonių geriau, kad darinį įvertintų specialistas“, – aiškina T. P. Vileikis.
Gydytojas dermatovenerologas įspėja odos darinių nešalinti savarankiškai – jų nenudeginti, nenukrapštyti, neperrišti siūlu ar netepti rūgštimis. Tokie veiksmai gali sukelti uždegimą, odos nudegimą ar randėjimą, taip pat pakeisti darinio išvaizdą ir apsunkinti jo įvertinimą. Jei darinys būtų piktybinis, savarankiški bandymai jį pašalinti gali uždelsti tinkamą diagnostiką, todėl pirmiausia naudinga kreiptis į specialistą ir išsiaiškinti darinio pobūdį, o tik tada spręsti dėl gydymo ar estetinės procedūros.
Ne kiekvieną apgamą verta šalinti
Daugeliui žmonių profilaktiškai odą pakanka pasitikrinti kartą per metus. Dažnesnė patikra gali būti aktuali turintiems šviesią odą, daug ar netipinių apgamų, ne kartą nudegusiems saulėje ar daug laiko joje praleidžiantiems asmenims. Taip pat tiems, kuriems patiems ar jų šeimos nariams anksčiau buvo diagnozuotas odos vėžys, bei žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Tokiais atvejais gydytojas dermatovenerologas gali nurodyti odos darinius tikrintis kas šešis mėnesius, o kai kuriems – net ir dažniau.
Apžiūros metu gydytojas dermatovenerologas įvertina visą odą ir bendrą apgamų vaizdą. Dermatoskopu galima pamatyti odos struktūras, kurių plika akimi nematyti, todėl lengviau atskirti gerybinius darinius nuo įtartinų. Jei kuris nors jų kelia įtarimą, galutinei diagnozei gali prireikti biopsijos ir histologinio audinio tyrimo.
„Jei apgamas atrodo gerybinis ir nekinta, dažniausiai pakanka jį stebėti. Tačiau kilus įtarimui dėl melanomos ar kito piktybinio odos naviko, dariniui keičiantis arba kai jo neįmanoma patikimai įvertinti, gali būti nuspręsta jį pašalinti ir atlikti histologinį tyrimą. Kartais dariniai šalinami ir dėl nuolatinio traumavimo ar estetinių priežasčių. Sprendimas priklauso nuo darinio išvaizdos, dermatoskopinio vaizdo, jo pokyčių ir žmogaus rizikos veiksnių. Vien tai, kad apgamas yra didelis ar žmogui atrodo neestetiškai, savaime dar nereiškia, kad jį verta šalinti“, – sako gydytojas dermatovenerologas.
Saugoti odą nuo saulės svarbu ir pasibaigus vasarai
T. P. Vileikis pabrėžia, kad UV spinduliuotė žmogų veikia visais metų laikais, taip pat ir pro debesis ar automobilio stiklą, todėl odos apsaugos nevertėtų pamiršti ir pasibaigus vasarai.
„Apsauga nuo saulės nėra skirta vien tam, kad išvengtume nudegimų. Ji padeda mažinti ilgalaikį UV spindulių poveikį odai, fotosenėjimo, pigmentacijos pokyčių ir odos vėžio riziką. Siekiant veiksmingesnės apsaugos, verta derinti kelias priemones – būnant lauke praleisti daugiau laiko šešėlyje, dėvėti odą dengiančius drabužius ir galvos apdangalą bei naudoti apsauginį kremą nuo saulės. Kasdienai tinka bent SPF 30, o vaikams, šviesios odos žmonėms ir tiems, kurie yra sirgę odos vėžiu, – SPF 50“, – primena gydytojas dermatovenerologas T. P. Vileikis.
