Sekite 15min Google
Plaukų ir galvos odos būklė moterims – dažnas rūpestis, todėl ir naujus priežiūros ritualus jos išbando noriai. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso tyrimo duomenimis, plaukų slinkimą kaip kasdienę problemą nurodo 30,8 proc. moterų – triskart dažniau nei vyrai (10,1 proc.).
Kai plaukai retėja ar galvos oda ima neraminti, natūralu ieškoti sprendimų, o socialiniai tinklai jų siūlo apsčiai. Vis dėlto specialistės primena, kad ne kiekviena madinga priemonė sveikai odai iš tiesų reikalinga.
„Detoksas“ – patrauklus, tačiau ne medicininis pavadinimas
I.Gylienė atkreipia dėmesį, kad pats terminas „detoksas“ galvos odos priežiūroje yra reklaminis: „Galvos odoje nesikaupia jokie specifiniai toksinai, kad ją reikėtų „detoksikuoti“. Natūraliai išsiskiria sebumas, prakaitas, kaupiasi suragėjusios ląstelės, o naudojant formavimo priemones lieka ir jų likučių. Reguliariai plaunant galvą tinkamu šampūnu visa tai sėkmingai pašalinama“.
Anot dermatovenerologės, sveikai galvos odai atskiro serumo, rūgšties, šveitiklio ar specialaus šepetėlio kasdien visiškai nebūtina turėti. „Daugeliui žmonių tokia sudėtinga rutina papildomos naudos nesuteikia. Tam tikrais atvejais kai kurios papildomos priemonės išties pravarčios – tik svarbu žinoti, kada ir kokią rinktis“, – pabrėžia I.Gylienė.
Kam šveitimas gali padėti, o kam – pakenkti
Specialistė atkreipia dėmesį, kad „pilingu“ – šveitikliais – kalbant apie galvos odos priežiūrą gali būti vadinamos labai skirtingos priemonės. Mechaninis šveitiklis su abrazyviomis dalelėmis ir rūgštimi praturtintas keratolitinis produktas – toli gražu ne tas pats.
„Pavyzdžiui, salicilo rūgštis tirpdo jungtis tarp suragėjusių ląstelių ir padeda pasišalinti prie odos prikibusioms pleiskanoms. Tokie šampūnai ar losjonai pravartūs esant žvynelinei ar seborėjiniam dermatitui: juos naudojant netgi gali pagerėti kartu skiriamų vaistų efektyvumas – taip gydymas lengviau pasiekia odos paviršių“, – aiškina I.Gylienė.
Sveikam žmogui papildomas šveitimas gali būti prasmingas nebent tada, kai reguliariai naudojama daug formavimo priemonių, sauso šampūno, pudrų ar vaško, o galva plaunama retai. Tačiau ir tokiu atveju gydytoja sako, kad dažnai veiksmingesnis sprendimas yra ne atskira „detoksikuojanti“ priemonė, o tiesiog tinkamai parinktas šampūnas ir, jei reikia, dvigubas plovimas.
„Svarbu suprasti, kad be pleiskanų ar kosmetikos likučių mūsų odą gaubia ir sebumas, kuris yra natūrali odos lipidinio sluoksnio dalis. Nuolatinis agresyvus plovimas ir šveitimas paveikia ne tik jį, bet ir apsauginį odos barjerą, o tai kai kuriems žmonėms baigiasi sausumu, tempimu, deginimu, paraudimu ar niežėjimu“, – paaiškina I.Gylienė.
Gerokai atsargiau ji vertina mechaninius šveitiklius ir įvairius masažinius šepetėlius. Jei galvos oda jau yra jautri, ją niežti, peršti, ji paraudusi ar nukasyta, toks papildomas trynimas gali dar labiau pažeisti odos paviršių ir sustiprinti dirginimą. Ji pabrėžia, kad esant aktyviam atopiniam ar kontaktiniam dermatitui, žaizdelėms, stipriam paraudimui ar ryškiam jautrumui tiek rūgštinį, tiek mechaninį galvos odos šveitimą bent kuriam laikui reikėtų atidėti.
„Be galo svarbu turimas problemas aptarti su specialistu, kad jis padėtų parinkti priemones konkrečiam atvejui. Jei žmogus turi pleiskanų, tai dar nepasako, ar jam šveitimas tiks. Vienam pravers rūgštinės priemonės, kitam reikės priešgrybelinio šampūno, o dar kitam tos pačios baltos pleiskanos gali būti tiesiog išsausėjusios, sudirgusios odos sluoksneliai – tokios odos papildomai šveisti tikrai nereikėtų“, – pabrėžia dermatovenerologė.
Kokia rutina iš tiesų reikalinga
Sveikai galvos odai, pasak I.Gylienės, pakanka paprastos priežiūros. „Galvą reikėtų plauti tada, kai ji susiriebaluoja ar tampa nešvari, ir rinktis šampūną, kurį oda gerai toleruoja“, – sako ji.
Naudojant gydomuosius šampūnus – pavyzdžiui, seborėjinio dermatito atveju su ketokonazoliu, ciklopiroksu ar seleno sulfidu – dalį jų reikia palaikyti ant odos kelias minutes, o ne iškart nuplauti, todėl verta laikytis gamintojo instrukcijos. Kondicionierius ar plaukų kaukė naudingi ilgiems, sausiems, garbanotiems, dažytiems ar pažeistiems plaukams, bet nėra privalomi kiekvienam.
Dermatovenerologė ragina nepiktnaudžiauti ir sausu šampūnu: „Jis nėra plovimo pakaitalas. Sausas šampūnas sugeria dalį sebumo ir leidžia plaukams kurį laiką atrodyti gaiviau, bet nuo odos nepašalina nei prakaito, nei suragėjusių ląstelių, nei pačios priemonės likučių. Jis gali pailginti laiką tarp plovimų, bet jų nepakeičia.“
Vaistininkės patarimas: pirmiausia supraskite savo odos tipą
Vis dėlto, jei žmogus nesiskundžia minėtomis skalpo problemomis ir nusprendžia į rutiną įtraukti galvos odos šveitiklį, svarbu jį rinktis pagal realią galvos odos būklę, o ne pagal socialinių tinklų pažadus. Vaistininkė Toma Gečienė sako, kad visų pirma reikia atsižvelgti į odos tipą.
„Jei galvos oda riebi – gali būti naudingos priemonės su salicilo rūgštimi arba glikolio rūgštimi. Sausai – tikti šveitikliai su švelnesnėmis PHA rūgštimis, kurios gali padėti ir su drėkinimu. Jei turite jautrią odą, venkite šveitiklių su stambiomis abrazyviomis dalelėmis, sudėtyje ieškokite raminančių medžiagų, tokių kaip pantenolis, alantoinas“, – pataria vaistininkė.
Galvos odos šveitiklį reikėtų naudoti ant drėgnos galvos odos prieš plaunant šampūnu, tiesiog švelniai masažuojant pirštų pagalvėlėmis. Putojančiu šveitikliu kartais galima pakeisti šampūną, o neputojantį reikėtų nuplauti švelniu kasdieniu šampūnu. Po procedūros odai praverčia kaukė ar kondicionierius.
„Jei galvos oda sveika, šveitiklį galima naudoti saikingai – 1 kartą per savaitę arba 1 kartą per mėnesį, priklausomai nuo jūsų odos tipo. Kadangi tai yra giliai valanti priemonė, per dažnas naudojimas gali sudirginti odą, pažeisti odos barjerą, taip pabloginant jos būklę“, – įspėja T.Gečienė.
