„Nutukimas dabar dažnėja ir tarp reprodukcinio amžiaus – nuo 18 iki 34 metų – moterų. Vadinasi, vis daugiau moterų į vaisingumo laikotarpį įžengia turėdamos su šia liga susijusių sveikatos iššūkių, tai veikia ir šeimos planavimą“, – sako R.Žiobakienė.
Nutukimas, insulino rezistencija ir policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – trys užburto rato grandys, stiprinančios viena kitą. PKS diagnozuojamas iki 10 procentų vaisingo amžiaus moterų, o net 50–70 procentų jų turi per didelį kūno svorį, 50–90 procentų – insulino rezistenciją.
„Nutukimas skatina insulino rezistenciją ir hiperinsulinemiją, dėl to padidėja kiaušidžių androgenų gamyba. Kepenys ima gaminti mažiau lytinius hormonus surišančio baltymo, todėl kraujyje daugėja laisvų androgenų. Tai savo ruožtu lemia kiaušidžių disfunkciją, mėnesinių bei ovuliacijos sutrikimus ir nevaisingumą“, – aiškina gydytoja.
Anot gydytojos, nutukimas blogina ir pagalbinio apvaisinimo (IVF) rezultatus. Klinikinis nėštumo dažnis antsvorį turinčioms ir nutukusioms moterims atlikus pagalbinį apvaisinimą yra net iki 4 kartų mažesnis negu normalaus svorio moterims.
Negana to, nutukimas veikia nėštumo eigą. Anot R.Žiobakienės, gestacinio diabeto tikimybė nutukusioms moterims išauga iki 8 kartų, nėštumo hipertenzijos rizika didėja 2,5 karto, skubių Cezario pjūvių – 3 kartus.
Vis dėlto net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti teigiamą poveikį, priduria R.Žiobakienė. Kad įvertintų, nuo ko pradėti, gydytojai rekomenduoja pirmiausia pasitikrinti kūno masės indeksą (KMI). Patogią KMI skaičiuoklę galima rasti tinklalapyje manosvoris.lt.
„Pakanka sumažinti kūno svorį vos 5 procentais – ir beveik pusei moterų susitvarko mėnesinių ciklas, trečdaliui pavyksta pastoti savaime. 10 procentų svorio sumažėjimas gali iki 70 procentų padidinti tikimybę. Taigi net ir mažas pokytis gali turėti didelį poveikį hormonų pusiausvyrai“, – sako gydytoja.
Nors visuomenėje vis dar gaji mintis, kad nutukimas yra valios klausimas, gydytojų praktika rodo, kad vien mitybos ir fizinio aktyvumo dažnai neužtenka. Pasak R.Žiobakienės, tikėtis ilgalaikio rezultato galima tik įtraukus ir kitus pagalbos būdus: psichologinę paramą, miego higieną, motyvacinę terapiją ir, kai reikia, medikamentinį gydymą, pavyzdžiui, GLP-1 receptorių agonistais.
„JAV atliktas tyrimas parodė, kad daliai moterų, pradėjusių šį gydymą, ne tik pagerėjo sveikata, bet ir padidėjo pasitikėjimas savimi: net 17 procentų jų įsigijo naujų drabužių, kad galėtų džiaugtis savo kūnu, o 12 procentų ėmė dažniau vaikščioti į pasimatymus“, – pabrėžia R.Žiobakienė.
