Sekite 15min Google
Dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai sako, kad kai kuriuose populiariuose metoduose galima rasti racionalių principų, tačiau aklai juos atkartojant galima ne tik sudirginti odą, bet ir pavėluoti spręsti tikrąją jos problemą. Arba dar blogiau – padaryti realios žalos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pas specialistus dažnai ateina jau „viską išbandžiusios“
Ieškoti greito sprendimo natūralu – ypač kai odos ar išvaizdos pokyčiai tampa kasdieniu rūpesčiu. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo duomenimis, moterys įvairias grožio ir savijautos problemas nurodo gerokai dažniau nei vyrai: odos sausėjimą nurodo 32,2 proc. moterų (vyrų – 14,9 proc.), plaukų slinkimą – 30,8 proc. (vyrų – 10,1 proc.), lūžinėjančius nagus – 19,3 proc. (vyrų – 4,7 proc.), tamsius paakius – 16,3 proc. (vyrų – 9,1 proc.).
I.Gylienė pastebi, kad į specialistus dažnai kreipiasi žmonės, kurie sako išbandę „viską“. „Net juokaujame, kad gydytojas – paskutinė stotelė.
Pirmiausia pagalbos ranką ištiesia internetas, po to – patirtimi besidalijantys draugai ar artimieji, o jei ir tai nepadeda – papildomą patarimą dar spėja duoti eilėje prie gydytojo kabineto sėdinti likimo sesė“, – pasakoja dermatovenerologė.
Nebūtinai tokie patarimai tiesiogiai pablogina odos būklę, tačiau patartos priemonės gali būti visiškai neveiksmingos konkrečiai problemai arba žmogus klaidingai interpretuoja savo simptomus ir savarankiškai gydosi ne nuo tikrosios jų priežasties.
„Bet pavojingiausia – kai kurie socialiniuose tinkluose plintantys patarimai gali ne tik nesuveikti, bet ir padaryti realios žalos odos sveikatai. Ypač tuomet, kai jais dalijasi reikiamų kompetencijų neturintys žmonės“, – sako specialistė ir aptaria kelias populiarias tendencijas.
5 populiarioms „TikTok“ madoms – dermatovenerologės vertinimas
„Caveman method“ – jo sekėjai kuriam laikui atsisako ne tik kosmetikos, bet kartais ir veido prausimo vandeniu, tikėdamiesi, kad oda pati „atsistatys“.
„Tai primena „zero therapy“ – „nulinę terapiją“ – dermatologijoje, kuri gali būti taikoma esant perioraliniam dermatitui, kai rekomenduojama nutraukti daugumos priemonių naudojimą, o veidą prausti tik drungnu vandeniu, jei reikia ar oda toleruoja – švelniu prausikliu. Tai gali padėti pagerinti odos būklę, jei dermatitą ir bėrimus provokuoja perteklinis aktyviųjų medžiagų naudojimas ar alergija tam tikroms jų sudėtinėms dalims. Vis dėlto, „zero therapy“ nereikėtų painioti su idėja apskritai neplauti ar nevalyti veido net vandeniu“, – įspėja I.Gylienė.
Per dieną ant odos kaupiasi įvairios dulkės, ore esančios kietosios dalelės, jos maišosi su prakaitu ir sebumu, aplikuojamas makiažas, o nepakankama higiena gali skatinti porų kimšimąsi bei provokuoti kitas problemas. Šiuolaikinė medicina tuo ir pranaši, kad jei žmogų vargina bėrimai ir uždegimas odoje, gydytojas gali padėti parinkti tinkamą ir saugią odos priežiūros rutiną bei paskirti gydymą. „Savaiminis odos atsistatymas be išorinės pagalbos gali būti nekomfortiškai lėtas procesas“, – sako dermatovenerologė.
„Face basting“ arba „zinc slugging“ – kremo su cinku, dar vadinamo "sauskelnių kremu", tepimas ant veido nakčiai.
„Tam tikri odą raminantys balzamai ar kremai, sudėtyje turintys cinko oksido ar gliukonato, gali būti naudojami tiek veido, tiek kūno odos priežiūrai – tai būna nurodyta ir produkto naudojimo apraše. Tokios priemonės išties gali nuraminti odą, sumažinti sausumą bei paskatinti gijimą, jei jos naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo rekomendacijas“, – sako I.Gylienė.
Tačiau specialistė įspėja: nors iššutimams skirtų priemonių sudėtyje taip pat yra cinko oksido, šie tepalai paprastai nėra skirti veido odai: jie riebūs, bevandeniai, o jų sudaroma okliuzija gali pabloginti aknei, folikulitui ar perioraliniam dermatitui linkusią odą.
„Skin flooding“ – kelių drėkinamųjų sluoksnių klojimas vienas po kito, tikintis putlesnės odos.
„Metodas kai kam gali būti naudingas, bet ir penki sluoksniai odos nepridrėkins, jei tam nebus tinkamai parinkti produktai. Paprastai pakanka kelių: pirmiausia priemonės su humektantais (glicerinu, hialurono rūgštimi, pantenoliu ir pan.). Tada – emolientų odos barjerui (skvalano, trigliceridų, riebalų rūgščių, keramidų). Jei oda labai išsausėjusi, nėra linkusi į aknę, galimas ir sluoksnis su petrolatumu, mineraliniu aliejumi, silikonais, vaškais“, – esminius žingsnius įvardija specialistė.
Svarbiausia, pasak I.Gylienės, – saugiai derinti priemones, kad odos nesudirgintume veikliųjų medžiagų pertekliumi, pridėtiniais kvapais, eteriniais aliejais. Gerai suformuluotame drėkinamajame kreme humektantai, emolientai ir okliuzinės medžiagos dažnai jau būna suderintos viename produkte, todėl daugeliui žmonių daugybės sluoksnių apskritai nereikia.
DIY šveitikliai su soda, kava, cukrumi ar kitais virtuvės ingredientais. Dermatovenerologė pastebi – po tokių eksperimentų iš tiesų neretai žmonėms tenka kreiptis į gydytoją.
„Vienkartinis ir švelnus odos šveitimas paprastai žalos nepadaro, tačiau žmonės dažnai linkę piktnaudžiauti, ilgainiui nušveisdami išorinį odos apsauginį barjerą. Oda išsausėja, sudirgsta, tampa jautri bet kokioms priemonėms. Norint reguliariai ir saugiai glotninti odos reljefą, rekomenduoju naudoti būtent odai sukurtas ir tinkamos koncentracijos priemones, pavyzdžiui, pagal odos problemą parinktus glikolio, salicilo, pieno rūgšties arba didesnės koncentracijos šlapalo turinčius produktus“, – pataria I.Gylienė.
„Tan-maxxing“ – jo sekėjai ragina kuo daugiau laiko praleisti saulėje dėl ryškesnio įdegio, dažnai nuvertinant apsaugos nuo saulės ir SPF priemonių svarbą. Tai pati pavojingiausia „TikTok“ mada, nes ji tiesiogiai skatina odos vėžio išsivystymą, pabrėžia I.Gylienė.
„UV spinduliai – tiek natūralūs, tiek dirbtiniai – yra įrodytas kancerogenas. Kiekvienas įdegis ar nudegimas reiškia odos ląstelių DNR pažaidą, kurios kaupimasis ilgainiui didina odos vėžio riziką. Svarbu suvokti, jog „saugus įdegis“ neegzistuoja. Jei norisi įdegusios odos efekto, gerokai saugesnė alternatyva yra savaiminio įdegio priemonės“, – sako dermatovenerologė.
Prieš kartojant internete pamatytą patarimą – keli klausimai sau
vaistininkė Toma Gečienė pabrėžia, kad net ir nepavojingai atrodančios odos priežiūros mados nėra universalios. Tai, kas tinka sausai odai, gali visiškai netikti riebiai, jautriai ar į bėrimus linkusiai odai.
„Turinys socialiniuose tinkluose nebūtinai kuriamas pirmiausia dėl realios naudos odai – kartais svarbiausia yra peržiūros ir dėmesys. Todėl prieš aklai išbandant naują metodą ar priemonę, reikėtų įvertinti savo odos tipą, jos būklę ir tai, ar oda nėra jautri veikliosioms medžiagoms“, – sako T.Gečienė.
Ji primena, kad dažnas priemonių ir visos rutinos keitimas taip pat gali baigtis odos barjero sudirginimu, paraudimu, perštėjimu ar sausumu. Todėl prieš naudojant naują priemonę rekomenduojama atlikti saugumo testą – išbandyti nedidelį jos kiekį ant riešo ir stebėti 24–48 valandas. Jei atsiranda niežulys, paraudimas, priemonės ant veido nenaudokite.
„Ypač atsargiai reikėtų vertinti patarimus, kurie žada stebuklingai greitą rezultatą. Visuomet geriausia prieš imantis naujovių pasitarti su specialistu – jis gali padėti atskirti, ar internete pamatytas metodas iš tiesų tinka jūsų odai, ar tai tėra dar viena trumpalaikė mada“, – sako vaistininkė.