Kaip atskirti natūralų plaukų slinkimą nuo plikimo? Ar tiesa, kad jei šeimoje buvo plinkančių vyrų, šio likimo nepavyks išvengti ir jums? Ir kodėl plikimo gydyme svarbiausias sąjungininkas yra laikas?
Į dažniausiai užduodamus klausimus atsako gydytoja dermatovenerologė Justina Aleknaitė-Šiugždinė.
Kasdien gali iškristi iki 100 plaukų – tačiau vienas signalas ypač svarbus
Neretai žmonės išsigąsta pastebėję daugiau plaukų ant pagalvės ar plaukų šepečio, tačiau tai dar nėra priežastis manyti, kad prasidėjo plikimas.
Pasak gydytojos, plaukai nuolat atsinaujina, todėl kiekvieną dieną natūraliai gali iškristi net iki 100 plaukų. Tai – normali plauko augimo ciklo dalis.
Vis dėlto svarbu stebėti, kaip vyksta šis procesas. Jei plaukai pradeda slinkti intensyviau, dažniausiai jie retėja tolygiai visame galvos plote. Tokiais atvejais slinkimas neretai būna laikinas ir, pašalinus priežastį, plaukų augimas atsistato savaime. Kur kas daugiau nerimo turėtų kelti situacija, kai plaukų mažėja ne visur vienodai, nes plikimas dažniausiai prasideda konkrečiose vietose.
Gydytoja aiškina, kad plikimo metu gali atsirasti išplikusių plotelių, pradėti trauktis plaukų augimo linija, o patys plaukai ilgainiui tampa vis plonesni ir silpnesni.
„Plikimas dažniausiai pasireiškia tam tikroje zonoje arba išplinka atskiri galvos ploteliai. Taip pat laikui bėgant plaukai plonėja, silpnėja, o pats procesas progresuoja“, – aiškina dermatovenerologė.
Būtent progresuojantis pobūdis ir yra vienas svarbiausių požymių, leidžiančių atskirti plikimą nuo laikino plaukų slinkimo.
Ar plikimą lemia mamos genai?
Vienas populiariausių mitų – kad polinkį plikti vyras paveldi iš mamos pusės. Pasak gydytojos, toks įsitikinimas nėra visiškai teisingas.
Nors vienas androgeninei alopecijai – dažniausiai pasitaikančiai paveldimo plikimo formai – svarbus genas iš tiesų siejamas su X chromosoma, kuri paveldima iš mamos, naujausi tyrimai rodo, kad viskas kur kas sudėtingiau.
„Paskutiniais tyrimais nustatyta, kad plikimą lemia ne vien šis genas. Yra daugybė įvairių genų derinių, paveldimų tiek iš mamos, tiek iš tėčio. Todėl vertinant paveldimumą svarbu apžvelgti visos giminės plaukų būklę, o ne vien mamos pusę“, – sako J.Aleknaitė-Šiugždinė.
Tai reiškia, kad įtakos turi abiejų tėvų genetika, todėl prognozuoti plikimo riziką vien pagal mamos giminę nėra tikslu.
Genetikos pakeisti negalime, bet procesą sulėtinti įmanoma
Nors genetinio polinkio pakeisti negalime, tai dar nereiškia, kad nieko neįmanoma padaryti. Pasak specialistės, šiuolaikinis gydymas leidžia gerokai sulėtinti plikimo progresavimą, o kai kuriais atvejais pasiekti ir ilgalaikę ligos remisiją. Svarbiausia – nelaukti.
„Svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą, kol dar turima kuo daugiau gyvybingų plaukų folikulų. Tuomet galime pasiekti sėkmingiausių rezultatų“, – pabrėžia gydytoja.
Ankstyvas kreipimasis į specialistą leidžia išsaugoti daugiau plaukų ir taikyti efektyvesnius gydymo metodus.
Kada metas kreiptis į dermatologą?
Ne kiekvienas padidėjęs plaukų slinkimas reiškia rimtą problemą, tačiau yra požymių, kurių ignoruoti nereikėtų. Pasak dermatovenerologės, pas specialistą verta apsilankyti, jei:
- plaukai slenka neįprastai gausiai ilgiau nei tris mėnesius;
- atsiranda išplikusių plotelių;
- pradeda trauktis plaukų augimo linija;
- plaukai ima slinkti kuokštais;
- galvos oda itin pleiskanoja;
- vargina niežulys ar atsiranda bėrimų.
Tokiais atvejais pirmiausia būtina gydytojo dermatologo konsultacija, kurios metu nustatoma plaukų slinkimo priežastis ir parenkamas tinkamiausias gydymas, kuris priklausys nuo diagnozės ir plikimo priežasties.
Gydytoja pasakoja, kad dažniausiai taikomos įvairios injekcinės procedūros – trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) terapija, mezoterapija ar polinukleotidų injekcijos.
Vis dėlto vien procedūrų dažnai nepakanka. Jos gali būti derinamos su medikamentiniu gydymu bei kasdiene plaukų ir galvos odos priežiūra namuose – toks kompleksinis gydymas leidžia pasiekti geriausių rezultatų.
Vis dėlto reikia pabrėžti, kad ne kiekvienam pacientui gydymo galimybės yra vienodos. Pasak dermatovenerologės, geriausių rezultatų tikimasi tuomet, kai žmogus dar turi gyvybingų plaukų folikulų ir yra pasirengęs laikytis ilgalaikio gydymo plano. Jeigu kalbama apie androgeninę alopeciją, svarbu suprasti, kad tai yra lėtinė būklė.
Nutraukus gydymą, procesas nesustoja – plikimas toliau progresuoja, todėl dažniausiai reikalingas palaikomasis gydymas. Visiškai nuplikusiose vietose vienintelis ilgalaikis sprendimas gali būti plaukų transplantacija.
Mitai, dėl kurių vyrai dažnai delsia
Praktikoje gydytoja pastebi, kad daugelis vyrų vis dar vadovaujasi klaidingais įsitikinimais. Vienas dažniausių – jog jei plikimas paveldėtas, gydyti jo neverta, nes rezultato vis tiek nebus.
Kitas mitas – baimė, kad gydymas bus labai sudėtingas, ilgas ir reikalaus nuolatinių procedūrų. „Tai netiesa. Palaikomosios procedūros gali būti kartojamos gana retai“, – sako specialistė.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas – kad tokios procedūros skirtos tik moterims. Pasak gydytojos, praktikoje dėl plaukų slinkimo ir plikimo pagalbos kreipiasi tiek vyrai, tiek moterys, tačiau didžiausia problema išlieka delsimas.
„Nemaža dalis vyrų laukia, kol plikimas bus labiau pažengęs ir aiškiai matomas. Tačiau plikimo gydyme laikas yra labai svarbus. Kuo anksčiau pradedame gydymą, tuo geresnių rezultatų galime pasiekti“, – pabrėžia J.Aleknaitė-Šiugždinė.
Todėl pastebėjus pirmuosius ilgiau trunkančio plaukų retėjimo požymius specialistai ragina nelaukti – ankstyva konsultacija gali padėti išsaugoti daugiau plaukų ir gerokai sulėtinti slinkimo ar plikimo progresavimą.
Visą laidą šia tema kviečiame žiūrėti čia:
