Sekite 15min Google
Rudenį nagų būklei įtakos gali turėti tiek pasikeitusi aplinka, tiek kasdieniai įpročiai. Kai prasideda šildymo sezonas, patalpų oras tampa sausesnis, o nagams tenka dažniau susidurti su temperatūrų skirtumais.
„Sausas oras išsausina nago plokštelę, todėl ji praranda elastingumą, pradeda skilinėti ir sluoksniuotis. Rudenį taip pat natūraliai gali sumažėti šviežių uogų, vaisių ir daržovių vartojimas. Be to, prasidėjus peršalimo sezonui dažniau plauname ir dezinfekuojame rankas, o dėl vandens ar dezinfekcinių priemonių poveikio gali pasireikšti nago plokštelės susilpnėjimas ir trapumas“, – pasakoja T. Gečienė.
Pasak jos, atvėsus orams nagai gali pradėti ne tik sluoksniuotis ar skilinėti, bet ir prarasti blizgesį, lėčiau augti.
Ką nagų pokyčiai gali išduoti apie organizmą?
Anot vaistininkės, pasikeitusios nagų būklės nereikėtų automatiškai sieti tik su metų laiku. Kartais tai gali paskatinti atidžiau įvertinti ir bendrą savijautą.
„Lūžinėjantys, besisluoksniuojantys ar pakitę nagai gali signalizuoti apie vitaminų ir mineralų trūkumą, tačiau taip pat jie gali būti ir vidinių organizmo ligų ar hormoninių sutrikimų požymis. Nagų pakitimai gali įspėti apie geležies bei kitų vitaminų ir mikroelementų trūkumą, skydliaukės problemas, patirtą stresą“, – sako T. Gečienė.
Nagų pakitimai gali įspėti apie geležies bei kitų vitaminų ir mikroelementų trūkumą, skydliaukės problemas, patirtą stresą.
Nagų būklei svarbios įvairios maistinės medžiagos. Vaistininkė išskiria biotiną, geležį, cinką, vitaminą B12, folio rūgštį ir vitaminą A.
„Biotinas yra vienas svarbiausių elementų nagų bei plaukų būklei palaikyti, o jo trūkumas gali lėtinti nagų augimą. Geležies stoka gali lemti nagų trapumą ir suplonėjimą, cinkas svarbus keratino gamybai ir ląstelių dalijimuisi“, – pasakoja ji.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus?
Pradėjus lūžinėti nagams, pirmiausia verta įvertinti kasdienius įpročius, mitybą ir išorinius veiksnius.
„Jei kenksmingi aplinkos veiksniai pašalinami, tačiau nagų būklė negerėja, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į maisto papildus, kurių sudėtyje yra biotino, cinko, seleno, kolageno. Šios medžiagos gali prisidėti prie normalios nagų būklės palaikymo“, – sako vaistininkė.
Šaltuoju sezonu T. Gečienė rekomenduoja daugiau dėmesio skirti ne tik nagams, bet ir rankų bei odelių priežiūrai.
„Šiuo laikotarpiu naudingiausios intensyviai drėkinančios, maitinančios ir apsauginę barjerinę funkciją stiprinančios priemonės. Tai gali būti maitinamieji nagų ir odelių aliejai, drėkinamieji rankų ir nagų kremai. Šaltuoju metų laiku lengvus losjonus vertėtų pakeisti tirštesnės konsistencijos kremais ar balzamais, savo sudėtyje turinčiais keramidų, šlapalo, glicerino, sviestmedžio aliejaus ar vazelino“, – vardija vaistininkė.
Nagams gali pakenkti ir dažnas kontaktas su vandeniu bei buitinėmis cheminėmis priemonėmis, todėl atliekant namų ruošos darbus rekomenduojama mūvėti pirštines, o nusiplovus rankas – naudoti drėkinamąjį kremą.
„Dažnas agresyvus odelių karpymas ir netinkamas dildžiavimas – tai dar vienas veiksnys, kuris gali bloginti nagų būklę. Stenkitės atsisakyti gilaus odelių karpymo – verčiau jas suminkštinkite ir švelniai atstumkite mediniu pagaliuku“, – pataria T. Gečienė.
Dažnas agresyvus odelių karpymas ir netinkamas dildžiavimas – tai dar vienas veiksnys, kuris gali bloginti nagų būklę.
Kada nagų pokyčiai – jau ne vien kosmetinė problema?
Pasak vaistininkės, į gydytoją dermatologą arba šeimos gydytoją vertėtų kreiptis pastebėjus ryškius ir neįprastus nagų pokyčius.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu nagai pastebimai geltonuoja, ruduoja, juoduoja ar žaliuoja, nago plokštelė stipriai storėja, trupa ar keičia formą. Taip pat jeigu nagas pradeda skirtis nuo savo guolio arba oda aplink jį yra paraudusi, patinusi, karšta ir skausminga“, – sako vaistininkė.
