Tačiau vaikų gydytoja odontologė, biomedicinos mokslų daktarė Birutė Jankauskienė sako, kad šiandien didžiausia problema dažnai tampa ne pati bendrinė nejautra, o per ilgai atidėliojamas gydymas.
-
Odontologė Brukienė: dalis lietuvių tėvų Suomijoje už tai sulauktų vaikų teisių gynėjų
-
Konkursas „Išdrįskite šypsotis drąsiau“ atskleidžia daugybę jautrių patirčių
-
Gydytoja įspėja tėvus: daugėja fiziškai silpnų vaikų, kuriems traumų rizika – itin didelė
-
Pamirštas įprotis, žalojantis vaiko psichiką: įvardijo netikėtą ryšį
-
Svarbūs pokyčiai dėl mokinio sveikatos pažymėjimo: daliai tėvų pas odontologą teks lankytis dažniau
Tiesa paprasta: negydomi dantys blogina gyvenimo kokybę
Gydytoja dalijasi patirtimi apie tai, su kuo kasdien susiduria konsultuodama vaikus ir tėvelius sako, kad dažnu atveju tėvų baimės net didesnės už vaikų.
„Dažnai girdime, kad skylutės buvo pastebėtos anksčiau, tačiau tėvai laukė, kol vaikas paaugs ir taps drąsesnis. Noriu pabrėžti, kad šiuolaikinė vaikų odontologija yra visiškai kitokia nei prieš daugelį metų“, – sako daugiau nei du dešimtmečius su vaikais dirbanti „Neodenta“ vaikų gydytoja odontologė Birutė Jankauskienė.
Vaikų odontologijos srityje besispecializuojanti gydytoja 2015 metais apgynė biomedicinos mokslų disertaciją tema „Ankstyvos vaikystės dantų ėduonies gydymo bendrojoje nejautroje ypatumai ir įtaka pacientų gyvenimo kokybei“.
Pasak jos, negydomi dantys vaikui reiškia kur kas daugiau nei skylutes – jie blogina miegą, apsunkina valgymą, sukelia skausmą, didina gydytojų baimę ir veikia visos šeimos kasdienybę.
„Kartais šeimos gyvena nuolatiniame strese, nes vaikas neleidžia net pasižiūrėti į burną. Tokiais atvejais nukenčia ne tik burnos sveikata, bet ir vaiko gyvenimo kokybė“, – sako gydytoja.
Pasak jos, gydymas su sedacija ar bendrine nejautra nėra „patogumo sprendimas“, kaip kartais klaidingai manoma. Dažniausiai jis rekomenduojamas tada, kai vaikas yra labai mažas, turi stiprią odontologų baimę, nepavyksta bendradarbiauti gydymo metu arba kai pažeista daug dantų ir reikalingas sudėtingas bei ilgas gydymas.
„Atliekant gydymą bendrinėje nejautroje vieno vizito metu sugydomi visi ėduonies pažeisti dantys, užtikrinamas kokybiškas ir ilgalaikis rezultatas. Taip vaikas išvengia daugybės stresą keliančių vizitų, o svarbiausia – emocinės traumos, kuri gali lydėti visą gyvenimą“, – sako B.Jankauskienė.
Kaip vyksta gydymas bendrinėje nejautroje ir kodėl jis laikomas saugiu?
Viena dažniausių tėvų baimių – ar bendrinė nejautra yra saugi. Gydytoja aiškina, kad prieš procedūrą vaiką apžiūri gydytojas anesteziologas, įvertina jo sveikatos būklę ir parenka individualią vaistų dozę pagal amžių bei svorį.
Gydymo metu vaikas miega, nejaučia skausmo, o visos gyvybinės funkcijos – kvėpavimas, širdies veikla, deguonies kiekis kraujyje bei kraujospūdis – nuolat stebimos specialia įranga. Pasibaigus gydymui mažasis pacientas pabunda prižiūrimas medicinos personalo, o įsitikinus, kad jo būklė stabili, tą pačią dieną gali vykti namo.
„Šiandien naudojami trumpai veikiantys anestetikai, bet tėvai dažnai įsivaizduoja kur kas baisesnius scenarijus nei yra realybėje“, – sako ji.
Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad ne visiems vaikams reikalinga bendrinė nejautra. Kai kuriais atvejais pakanka medikamentinės sedacijos, kai prieš procedūrą išgeriami specialūs vaistai.
„Tai padeda vaikui atsipalaiduoti, sumažina nerimą, tačiau vaikas išlieka sąmoningas ir gali bendrauti su gydytoju. Dažnai tai tampa puikiu pirmu žingsniu kuriant pasitikėjimą odontologu“, – aiškina odontologė.
Pacientų saugumas – pirmoje vietoje
Lietuvoje sedacija ir gydymas bendrinėje nejautroje gali būti atliekami tik odontologijos klinikose, kurios turi atskirą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išduotą licenciją. Neturint šios licencijos, teikti nei sedacijos, nei bendrosios nejautros paslaugų odontologijoje negalima.
Tokių klinikų Lietuvoje yra vos kelios, viena iš jų – „Neodenta“. Ši klinika rinkoje veikia jau 25-erius metus ir yra pirmoji Lietuvoje, kuri įsteigė specializuotą odontologijos kliniką vaikams.
Norint gauti licenciją, neužtenka vien įsigyti papildomos įrangos. Būtina atitikti operacinės lygio infrastruktūros ir saugumo reikalavimus, užtikrinti nuolatinę pacientų stebėseną, pasirengimą skubiai pagalbai bei darbą kartu su gydytoju anesteziologu.
Nuo 2026 m. įsigaliojus dar griežtesniems anestezijos paslaugų reikalavimams, odontologijos klinika „Neodenta“ iš anksto investavo į infrastruktūrą, pacientų stebėsenos sprendimus, personalo pasirengimą ir visus būtinus procesus, todėl gydymą gali teikti pagal aukščiausius šiuo metu galiojančius saugumo standartus.
„Mūsų tikslas – ne tik sutvarkyti dantis. Norime, kad vaikas išeitų nepatyręs baimės, o tėvai suprastų, jog šiuolaikinė vaikų odontologija gali būti švelni, saugi ir pagarbi mažam žmogui. Džiaugiamės, kad nuo šiol esame viena iš nedaugelio odontologijos klinikų Kaune, galinčių taikyti sedaciją bei bendrinę nejautrą gydymo metu. Didžiausią riziką šiandien dažniausiai kelia ne pati procedūra, o per ilgai atidėliojamas gydymas“, – sako B.Jankauskienė.
„Vaikai dažnai labiausiai bijo ne gydymo, o injekcijos. Šiuolaikinės technologijos leidžia nuskausminimą atlikti taip švelniai, kad daugeliu atvejų mažieji pacientai beveik nejaučia diskomforto“, – teigia gydytoja.
Pasak specialistės, svarbiausia – nelaukti, kol situacija taps kritinė. „Kuo anksčiau vaikas susipažįsta su odontologu ramioje aplinkoje, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje neprireiks nei sedacijos, nei sudėtingo gydymo. Didžiausia klaida – laukti, kol danties skausmas taps nepakeliamas“, – sako B.Jankauskienė.
