Sekite 15min Google
Po keturių mėnesių – tas pats tekstas
Gegužę svarstytą projektą buvo parengusi Sveikatos apsaugos ministerija. Po 111 organizacijų nepritarimo jis Seimui taip ir nebuvo pateiktas, o ministerija įsipareigojo projektą aptarti su socialiniais partneriais, patobulinti ir pateikti iš naujo. Tačiau per daugiau nei keturis mėnesius tokių diskusijų nebuvo. Šį kartą projektas teikiamas Seimo narės iniciatyva, bet nuo gegužės versijos jis skiriasi vos keliais procentais teksto, o esminės nuostatos, kurioms organizacijos tuomet nepritarė, liko tos pačios. Todėl, organizacijų vertinimu, jam galioja ir visos ankstesnės pastabos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Gegužę ministerija įsipareigojo projektą aptarti su socialiniais partneriais ir patobulinti. Dabar Seimui teikiamas iš esmės tas pats tekstas – be jokių pokalbių su pacientų organizacijomis, gydytojų ir slaugytojų organizacijomis ar profesinėmis sąjungomis. Pažadas patobulinti virto pakartotiniu pateikimu", – sako ELSKI partneris, gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.
Pasekmes pajustų pacientai ir medikai
Projektu siūloma, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius galėtų 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties su gydymo įstaiga ar vaistine vykdymą dėl konkrečių paslaugų ar vaistų, o neįvykdžius nurodymų – sutartį nutraukti. Sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdytų, o nauja sutartis dėl tų pačių paslaugų galėtų būti sudaryta ne anksčiau kaip po dvejų metų. Projekte numatytos ir naujos piniginės baudos, o organizacijų vertinimu jis įtvirtintų dvigubą baudimą už tą patį pažeidimą.
Kreipimesi pabrėžiama, kad net jei įstaiga vėliau įrodytų, jog sprendimas buvo nepagrįstas, paslaugos pacientams jau būtų nutrūkusios. Pacientas neturi įtakos VLK ir įstaigos ginčui, todėl negali būti baudžiamas paslaugos praradimu.
„Nuo praeito karto niekas nepasikeitė – projektu baudžiami visi, įskaitant pacientus. Kai atsakomybė didėja, dalis įstaigų gali nebenorėti sudaryti sutarčių su VLK, o specialistai – imtis sudėtingų, komplikacijų rizika pasižyminčių atvejų. Tada pacientas priverstas ieškoti kitos įstaigos, laukti naujoje eilėje arba paslaugos laiku apskritai negauna", – teigia A. Rudanovas.
Šią riziką patvirtina ir kreipime cituojami tyrimai. 2022 m. apžvalgoje, apėmusioje 27 tyrimus ir 14 603 gydytojus, išskirtos dvi vadinamosios gynybinės medicinos formos: nebūtini tyrimai bei procedūros ir sudėtingų pacientų bei rizikingų, nors reikalingų, intervencijų vengimas. 2011 m. Lietuvoje atliktoje 2 440 gydytojų apklausoje 60,7 proc. respondentų nurodė skiriantys nereikalingus tyrimus, siekdami apsisaugoti nuo galimo teisinio persekiojimo, o 66,6 proc. – vengiantys rizikingų pacientų. Organizacijos pažymi, kad tai istoriniai savęs vertinimo duomenys, o ne projekto poveikio prognozė, tačiau tokią riziką būtina įvertinti prieš priimant sprendimą.
Neįvertintas poveikis ir neištaisytos klaidos
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma." Neatsakyta, kiek pacientų netektų PSDF finansuojamų paslaugų ir vaistų, kiek pailgėtų eilės, kas perimtų pacientus ir kurie regionai būtų paveikti labiausiai.
„Apie tai, kad tokie sprendimai negali būti priimami be realaus poveikio vertinimo, jau ne kartą yra pasisakę ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ir Seimo kontrolierių įstaiga. Tačiau šįkart vėl siūloma patikėti vienu sakiniu, kad neigiamų pasekmių nebus", – sako A. Rudanovas.
Projekte paliktos ir tos nuostatos, dėl kurių pastabų buvo gauta dar gegužę. Išlieka kontrolinis patikrinimas, kai VLK darbuotojai imituotų pacientus, nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažymėjo, kad taip specialistai galėtų būti verčiami priimti medicininio pobūdžio sprendimus, o įstatyme nustatytos kontrolinio pirkimo ribos būtų peržengtos. Be to, įstatymas turėtų įsigalioti jau lapkričio 1 d., nors teisės aktai, keičiantys verslo priežiūrą, turi būti paskelbti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, todėl artimiausia galima data būtų 2027 m. gegužės 1 d. Projekte paliktas ir jau praėjęs įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas – 2026 m. liepos 31 d.
Prašo grąžinti projektą tobulinti
Organizacijos pritaria, kad veiksminga kontrolė sveikatos sistemoje būtina: pacientai turi būti apsaugoti nuo fiktyvių paslaugų, neteisėtų mokėjimų ir nesaugios priežiūros, o PSDF biudžetas – nuo neteisėto lėšų naudojimo. Tačiau, organizacijų vertinimu, dabartinis projektas nėra pakankamai pagrįstas, neįvertintas jo poveikis pacientams ir sistemai, o socialiniai partneriai nebuvo išklausyti.
„Niekas neginčija, kad pažeidimai turi būti stabdomi. Tačiau sveikatos sistema negali būti valdoma baimės ir automatinio baudimo logika. Kontrolė turi saugoti pacientą, o ne kelti grėsmę jo galimybei laiku gauti paslaugą", – apibendrina A. Rudanovas.
Organizacijos prašo Seimo projektą išbraukti iš plenarinių posėdžių darbotvarkės, o jei jis vis dėlto bus pateiktas – nepritarti jam per pateikimą ir grąžinti iniciatoriui tobulinti. Kreipimesi pažymima, kad organizacijos pasirengusios aktyviai dalyvauti aptariant projektą.
-------
Kreipimąsi pasirašė šios organizacijos:
- European Life Science & Knowledge Institute.
- Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (jungia 17 organizacijų).
- Klubas „Diabeto IQ“ (jungia 16 organizacijų).
- Lietuvos žmonių sergančių hemofilija asociacija.
- Klausos negalios šeimų bendrija AIDAS.
- Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA.
- Alytaus krašto asmenų su negalia draugija.
- Lietuvos triračių sporto asociacija (jungia 16 organizacijų).
- Cistinės fibrozės asociacija „Sūri banga“.
- Vaikų artrito asociacija.
- Lietuvos medikų sąjūdis.
- Lietuvos Respublikos odontologų rūmai.
- Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugija.
- Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija.
- Lietuvos dermatovenerologų draugija (LDVD).
- Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos draugija.
- Lietuvos onkologų draugija.
- Lietuvos artroskopijos ir sporto traumatologijos asociacija.
- Lietuvos intervencinių radiologų asociacija (LIRA).
- Endovaskulinių specialistų asociacija.
- Baltic palliative care association (BPCA).
- Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugija.
- Lietuvos neurochirurgų draugija.
- Kaniterapijos klubas.
- Dulų asociacija.
- Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga.
- Medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ (jungia 18 organizacijų).
- Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinė sąjunga.
- Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija.
- Medicinos įstaigų vadovų asociacija (MEDIVA).
- Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija.
- Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija.
- Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija.
- Privačių dializės įstaigų asociacija.
- VŠĮ Socialinės terapijos namai.
- VšĮ „Kauno hospiso namai“.
- VšĮ Lietuvos hospisas.
- Šunys asistentai, VšĮ.
