Ar ir jūs dirbtinio intelekto klausiate sveikatos patarimų? Štai kiek procentų tiesos išgirstate

„Daktare, manau, kad jūsų diagnoze buvo klaidinga. Pasitariau su ChatGPT ir jis sakė, kad mane kamuojantys simptomai yra sukelti kitos ligos“ – sako vienas iš neseniai apsilankiusių pacientų. „Neskubėjau pas jus, nes DI sake, kad šie simptomai nėra pavojingi ir dėl jų galiu nesijaudinti,“ – sako kitas pacientas, kuriam nustačiau pažengusį onkologinį susirgimą. Vis dažniau tenka susidurti su pacientais, kurie pirmiausia dėl juos kamuojančių simptomų konsultuojasi ne su gydytoju, o su dirbtiniu intelektu. Kaip dažnai galima tikėti DI? Ar visada DI diagnozės yra teisingos?

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Marius Anglickis

Šaltinis:

15min

Moteris / Shutterstock nuotr.

Ar galime tikėti tuo, ko nesuprantame?

Dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų gyvenimus. Jis atpažįsta mūsų veidą telefone, nustato mūsų kreditingumą banke, rašo poeziją bei programuoja. DI tarsi vaiduokliai gyvenantys aplink mus – tylūs ir nepastebimi, tačiau kardinaliai keičiantys mūsų gyvenimus.

Manoma, kad apie 2050 DI pasieks žmogaus intelektą, o gal jį net ir pralenks. Didžiausia bėda, kad DI veikimo mechanizmai mums darosi nesuprantami, nepaaiškinami ir ne visada nuspėjami.

Dažniausiai DI veikia per mašininio mokymosi algoritmus, kurie analizuoja didelius duomenų kiekius (ne visada teisingus), iš jų mokosi ir priima sprendimus arba pasiūlymus. Gali būti naudojami neuroniniai tinklai, giluminio mokymosi algoritmai ir kitos technikos.