Bijojo dėl buvusios operacijos patirčių
Anot Aušros, ji jau šešrius metų susiduria su širdies laidumo sutrikimais, ne kartą yra tekę gultis į ligoninę operacijai.
Moteriai jau trečią kartą atliekama ši procedūra, o po vienos iš jų buvo prasidėjęs arterinis kraujavimas, kuris nemenkai išgąsdino ne tik ją pačią, bet ir medicinos personalą.
Aušra, šią savaitę ir vėl apsilankiusi ligoninėje, nustebo išgirdusi, kad po tos pačios operacijos gydytojai ją ketina tą pačią dieną išleisti namo.
Prisimindama pastarąją baisią patirtį, moteris nusprendė, kad būtų ramiau, ligoninėje pasilikti nakčiai už savo pinigus.
Visgi, pasak moters, ši nakvynė nebuvo tokio, kokios galima tikėtis būtent gydymo įstaigoje. Savo patirtį Aušra išsamiai aprašė feisbuke bei sutiko ja pasidalinti ir su 15min skaitytojais.
Moteris pati tikina, kad socialiniame tinkle išreikštos mintys yra gal kiek šaržuojančios, ji pati supranta, kad medikai ir klinikos elgiasi pagal numatytą tvarką, tačiau esminis moteriai kylantis klausimas ir yra – kodėl iš viso ligoninėje egzistuoja nakvynės paslauga, kuri visiškai atsieta nuo medicininės pagalbos. O galiausiai, kaip sako Aušra, už medicinines paslaugas ji net būtų pasirengusi susimokėti, bet ir to konkrečiu atveju negali daryti.
Aušrą patirtį aprašė socialiniame tinkle:
„Apie ligoninę-viešbutį, blogas policininkes bei gerąjį policininką
Vienžo, kad man būtų ramiau po dienos stacionare atliktos procedūros, vakar pasilikau nakčiai.
Prieš tai pas vyr. slaugytoją dar pasidomėjau: „Nors moku už nakvynę ir maistą, bet jei man nutiks tai, kaip minėjo profesorius, ar gausiu medicininę pagalbą?“
„Taip, kreipkitės į personalą“, – tarė nuostabi vyr. slaugytoja.
Artėjant nakčiai prasidėjo nuotykiai...
Norėjau įkrauti telefoną, bet dėl judėjimo apribojimų nudrėbiau pakrovėją tiesiai po lova.
Skambinu pagalbos mygtuku.
Atsiprašinėju, kad esu Fredis be kojos, negaliu pati palįsti po lova paimti laido ir kad man velniškai skauda galvą – gal ji būtų tokia maloni ir pamatuotų kraujospūdį po operacijos?
Iš susierzinusios seselės atskrieja paaiškinimas, jog esu išsipirkusi TIK nakvynę, o ne medicinos paslaugas.
„Tipo kaip viešbutyje? Bet vyresnioji sakė, kad esant bėdai galiu kreiptis į personalą...“ – sakau.
Hmm, atsakymas grimasa.
„Tai ką man daryti dabar?“ – klausiu, nes čia juk ne koks „Hiltonas“ ir liokajų už arbatpinigius nėra.
Galiausiai visa suirzusi ji ištraukia mano pakrovėją ir net pamatuoja spaudimą (ko jau visai nebesitikėjau).
Atsikvėpiau.
Jau susiruošiau miegoti, įsipatoginau kaip ponas Bynas savo lovytėje ir... bliamba, suprantu, kad kažkas negerai! 
Nugi mano lovos galvūgalis nenuleistas ir aš ne guliu, o sėdžiu! 
O Viešpatie su viešpačiukais! Aš jau negaliu kviestis pagalbos... Išropoju iš lovos, ieškau, kaip tą galą nuleisti – nerandu ir suprantu, kad toks darbas dar ne mano jėgoms.
Iš pradžių bandžiau snausti sėdome, bet neįmanoma. Aiškiai suvokiu, kad vėl reikės skambinti.
Sukalbu visus poterius, kad esant „viešbutyje“ man nebereikėtų medikų pagalbos...
Nuspaudžiu pultelį, nes nueiti iki seselių kambario bandžiau, bet neužteko spėkos.
Sėdžiu, nekvėpuoju. Atsidaro durys su klausimu: „KAS VĖL JUMS???“
Man atrodo, kad vietoje vienos piktos sesutės jau stovi dvi...
„Aaaa, labai jūsų atsiprašau, labai... Aš visai nenorėjau jūsų kviesti, nes žinau, kad čia ne ta paslauga, bet man nelabai išeina sėdom miegoti...“ – išlemenu.
Vėl išklausau moralą apie nakvynę.
„Daugiau iki ryto jų nekviesiu nė už ką!“ – prisiekiu sau.
Užmiegu. Ir pabundu būtent nuo to, dėl ko perspėjo mano profesorius...
Guliu, galvoju – praeis. Nepraeina. Vėl spaudžiu mygtuką.
Pyst, užsidega šviesa ir atsilapoja durys: „KAS DABAR VĖL???“
„Aš visai nenorėjau jūsų kviesti, visai! Bet mane va tokia bėda ištiko...“ – sakau.
„Jūs išsipirkote TIK NAKVYNĘ, teikti medicininę pagalbą mums nepriklauso. Nežinau, ar gydytojas eis, nes jūs tik nakvojat“, – pareiškia seselė.
„Tai ką man daryti? Guliu ligoninėje ir turiu išsikviesti greitąją į skyrių? Jei taip reik – galiu“, – tariu.
„Pasakysiu daktarui, bet jis neprivalo eiti ir nežinau, ar ateis“, – pasakė ir išėjo.
Nu, ką galimai man dabar net teks didvyriškai mirti ligoninėje be medikų pagalbos.
Po kurio laiko pasirodė jaunas, malonus, rūpestingas gydytojas („gerasis policininkas“).
Viską apžiūrėjo, paaiškino, liepė išgerti savų vaistų ir vėl, bet labai maloniai pridūrė tą pačią nakvynės litaniją: kad ligoninėje aš nesu ligonė, o tik mieganti viešbučio viešnia, kuri prireikus pagalbos iš skyriaus turėtų būti gabenama tiesiai į skubios pagalbos skyrių...
Grįžusi namo atsiverčiau ligoninės taisykles.
Juodu ant balto parašyta: mokama nakvynė apima TIK nakvynės poreikius, o gydymo paslaugos nakvynės metu neteikiamos.
Vadinasi, guli po operacijos ligoninės palatoje, nes norėjai jaustis saugiau, bet teisiškai esi tiesiog įkyrus viešbučio svečias, trukdantis personalui!
Todėl, manau, kad į kainyną reikėtų įtraukti ir papildomas skubias medicinos (nežinia kam ir kada jų gali prireikti) bei aptarnavimo (pvz., ir slaugutės pagalbą) paslaugas, extra gydytojo iškvietimą ir aišku tokias kaip mano:
– Lovos galvūgalio nuleidimas 5 €
– Nudribusio pakrovėjo ištraukimas iš po lovos – 10 €
– Spaudimo pamatavimas su papildomu moralų išklausymu – 15 €
– Pikto žvilgsnio išjungimas – neįkainojama“
Tai – apgyvendinimo, o ne gydymo paslauga
Situaciją, su kuria pacientai susiduria ne vienoje Lietuvoje gydymo įstaigoje, pakomentavo LSMU Kauno klinikos:
„Siekdami, kad pacientams gydymas Kauno klinikose būtų kuo patogesnis, nuolat ieškome sprendimų, kurie palengvintų jų kelionę ir apsilankymą ligoninėje.
Vienas jų – mokama nakvynės paslauga, sukurta atsižvelgiant į pacientų poreikius. Ji ypač aktuali žmonėms, atvykstantiems iš kitų Lietuvos miestų ar regionų. Pavyzdžiui, jei pacientui operacija ar tyrimas paskirtas anksti ryte, jam nereikia papildomai ieškoti viešbučio ar nuomotis būsto – jis gali apsistoti Kauno klinikose.
Taip pat šia paslauga gali pasinaudoti ir tie pacientai, kuriems po procedūros dėl vėlyvo laiko ar kitų aplinkybių patogiau namo vykti kitą dieną. Pageidaujant galima užsisakyti ir maitinimą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra apgyvendinimo, o ne gydymo paslauga. Ji suteikia galimybę patogiai apsistoti, tačiau neapima medicininės priežiūros, slaugos ar paciento sveikatos būklės stebėjimo.
Tais atvejais, kai pacientui reikalinga medicininė pagalba ar stebėjimas, sprendimą dėl stacionarinio gydymo priima gydantis gydytojas, o pacientui užtikrinamos visos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos.“
