Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pranešime žiniasklaidai cituojamo Farmacijos fakulteto prodekano Valdo Jakšto, vaistininko profesija keičiasi kartu su visa sveikatos sistema – nuo siauresnio vaistų išdavimo vaidmens pereinama prie platesnio įsitraukimo į paciento gydymo kelią.
„Tradiciškai vaistininkas buvo siejamas su farmacine veikla vaistinėje, pirmiausia – su vaistų išdavimu. Tačiau pati profesija yra daug platesnė. Farmacijos programos absolventai dirba ne tik vaistinėse, bet ir farmacijos pramonės įmonėse, vaistų didmeninėje prekyboje ir distribucijoje, reguliavimo institucijose, klinikinių tyrimų, farmakologinio budrumo srityse ar mokslinėje veikloje. Tai rodo, kad farmacija šiandien apima platų profesinių galimybių lauką“, – sako V. Jakštas.
Dalyvauja gydymo procese
Vaistininko kompetencijų kaita ypač ryški pastarąjį dešimtmetį. Vis daugiau šalių vaistininkus įtraukia į platesnes sveikatos priežiūros paslaugas: pacientų konsultavimą, lėtinių ligų valdymą, imunoprofilaktiką, prevencines programas, o kai kuriose valstybėse – net receptų pratęsimą ar tam tikrų vaistų skyrimą.
Lietuvoje taip pat plečiama farmacinė rūpyba ir išplėstinės praktikos vaistininkų paslaugos. Tai reiškia, kad iš būsimo vaistininko tikimasi ne tik gerų chemijos, biologijos ar vaistų technologijos žinių, bet ir klinikinio mąstymo bei gebėjimo suprasti paciento situaciją.
„Vaistininkas šiandien yra ne tik praktikas, bet ir mokslininkas, vaistų ekspertas, analitikas, vadybininkas ar reguliavimo ekspertas. Daug kur pasaulyje matome aiškų profesijos pokytį – vaistininkai vis aktyviau dalyvauja gydymo procese. Todėl tikimasi, kad jie turės gilias klinikines žinias, gebės įsitraukti į farmakoterapiją, taikyti mokslu grįstus sprendimus ir kartu ugdys komunikacinius gebėjimus“, – pažymi V. Jakštas.
Stojančiųjų daugėja
Augant profesijos reikšmei, didėja ir susidomėjimas farmacijos studijomis. LSMU duomenimis, 2024 m. į farmacijos studijas buvo priimti 74 studentai, 2025 m. – 78, o 2026 m. planuojama priimti daugiau nei 80 būsimųjų farmacijos specialistų. Nuo 2022 m. universitete stebima teigiama priimtų studentų skaičiaus augimo tendencija.
Dar vienas svarbus rodiklis – absolventų įsidarbinimas. Pasak universiteto atstovų, didžioji dalis įstojusiųjų sėkmingai baigia studijas, o 98–100 proc. absolventų įsidarbina pagal specialybę.
LSMU Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė sako, kad farmacija vis dažniau tampa pasirinkimu tiems jaunuoliams, kurie nori derinti sveikatos mokslus, praktinį žinių pritaikymą ir karjeros stabilumą.
„Farmacija yra tarsi aukso viduriukas tarp laboratorijos ir klinikos, tarp verslo ir medicinos. Ji tinka tiems, kurie domisi gamta, gyvybe, chemija ir biologija, tačiau kartu nori, kad šios žinios turėtų aiškų praktinį pritaikymą. Tai studijos žmogui, kuris nori dirbti sveikatos srityje, bet kartu turėti galimybę rinktis skirtingas profesines kryptis“, – sako prof. dr. R. Morkūnienė.
Praktika, mokslas ir tarpdisciplininė aplinka
LSMU Farmacijos fakultete studentai gali nuo pirmųjų kursų įsitraukti į mokslinius tyrimus, naudotis moderniomis laboratorijomis, simuliacinėmis vaistinėmis, universiteto klinikų ir kitomis praktinio mokymo erdvėmis. Programos turinys nuolat peržiūrimas, kad atitiktų kintančią profesinę realybę – nuo personalizuotos medicinos iki biotechnologijų, duomenų analizės ir dirbtinio intelekto sprendimų.
Prof. dr. R. Morkūnienė sako, kad ateities vaistininkui svarbu ne tik gerai išmanyti savo profesinę sritį, bet ir gebėti dirbti su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
„Ateities farmacija glaudžiai susijusi su personalizuota medicina, biotechnologijomis, dirbtiniu intelektu ir duomenų analize. Todėl vaistininkui svarbu suprasti gydytojo, slaugytojo, duomenų specialisto ar bioetikos eksperto veiklos lauką ir gebėti kartu priimti pacientui naudingiausius sprendimus“, – teigia dekanė.
Dėl vaistininkų konkuruoja ne tik vaistinės
Lietuvos darbo rinka rodo, kad farmacijos specialistų poreikis yra didžiulis. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) duomenimis, šiuo metu Lietuvos vaistinėse dirba apie 2440 vaistininkų. t.y. 66 proc. nuo visų licencijas turinčių vaistininkų, kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse šis rodiklis vidutiniškai siekia apie 54 proc. Beveik absoliuti dauguma vaistininkų dirba pagal specialybę, tad likę 1160 vaistininkų (34 proc.) dirba kitose su vaistiniais preparatais susijusiose srityse.
LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė – Gagė sako, kad dėl vaistininkų konkuruoja skirtingi sektoriai, todėl farmacijos studijos suteikia ne tik aiškią profesiją, bet ir pasirinkimo laisvę.
„Vaistininkų reikia ligoninėse, vaistų gamyboje, didmeninėje prekyboje, valstybinėse institucijose, aukštosiose mokyklose ir mokslinių tyrimų srityje. Tai reiškia, kad farmacijos studijos suteikia labai platų karjeros pasirinkimą – nuo tiesioginio darbo su pacientais iki pramonės, kokybės kontrolės, reguliavimo ar mokslo“, – sako K. Nemaniūtė – Gagė.
Pasak jos, specialistų trūkumas ypač juntamas regionuose, o konkurencija dėl vaistininkų atsispindi ir augančiame darbo užmokestyje.
„Konkurencija tarp sektorių tokia didelė, kad net nuolatos augantys atlyginimai ne visada padeda pritraukti reikiamą darbuotojų skaičių, nes paprasčiausiai jų labai trūksta. Vaistininkų atlyginimai per pastaruosius kelerius metus išaugo beveik trečdaliu, bet kai kuriose savivaldybėse vis tiek nepavyksta užtikrinti nuolatinio vaistinių darbo. Tai aiškiai rodo, kad vaistininkas šiandien yra ypatingai paklausus specialistas“, – pažymi LVA pirmininkė.
Ji pažymėjo, kad remiantis visuomenės nuomonės tyrimais, atliktais bendrovės „Spinter tyrimai“ 2025 metais, vaistininkais labai pasitikti ir visuomenė. Apklausų duomenys rodo, kad gyventojai po gaisrininkų, labiausiai pasitiki būtent vaistininkais.
