– Žmonės mano, kad H. pylori išgydyti sunku. Jie suvartoja antibiotikų kursą, tačiau simptomai išlieka, tuomet daro prielaidą, kad bakterija nebuvo išnaikinta. Tada svarsto – gal reikėtų dar vieno gydymo kurso? Kaip yra iš tiesų?
– Manyčiau, problema ta, kad pasirenkamas netinkamas kontrolinis testas. Deja, pripažinkime, Lietuvoje vis dar po gydymo atliekama labai daug serologinių (kraujo) testų. Jie neretai atliekami per anksti.
Praėjus maždaug mėnesiui atliekamas serologinis testas ir vertinama, ar bakterija išnaikinta. Tačiau tokiu atveju dažnai gaunamas teigiamas rezultatas. Tuomet visuomenėje kyla panika ir susidaro įspūdis, kad ši bakterija neišnaikinama.
Pacientai sako: sugėriau tiek antibiotikų, vartojau dvi savaites, o rezultatas vis tiek teigiamas. Taip nutinka todėl, kad pasirinktas netinkamas testas. Todėl ir šviečiame, kalbame konferencijose, pabrėžiame šeimos gydytojams: jei jau gydome, pasirinkime tinkamą kontrolinį testą – išmatų antigeno tyrimą.
Taip nutinka todėl, kad pasirinktas netinkamas testas.
Kontrolinį testą reikėtų atlikti ne po mėnesio, o po dviejų ar trijų mėnesių. Tyrimas turi būti atliekamas būtent iš išmatų, kad gautume teisingą rezultatą.
Taigi dažniausiai pasirenkamas netinkamas kontrolinis testas, todėl visuomenėje ir vyrauja tokia nuomonė. Antra, maždaug 20 proc. atvejų bakterijos iš karto išnaikinti nepavyksta dėl atsparumo antibiotikams. Dažniausiai atsparumas pasireiškia klaritromicinui, kuris įeina į pirmos eilės gydymo schemą, ir metronidazoliui.
Taip, gali pasitaikyti situacijų, kai po trijų mėnesių žmogus atlieka H. pylori antigeno testą iš išmatų ir rezultatas būna teigiamas. Tai reiškia, kad su pirmąja gydymo schema bakterijos išnaikinti nepavyko, tačiau turime antrą gydymo schemą, kurioje skiriami kiti antibiotikai. Dažniausiai ir šiuo atveju bakteriją pavyksta išnaikinti.
Žinoma, pasitaiko atvejų, kai nepavyksta ir tada, tačiau jie labai reti – 1–3 per metus. Taip nutinka tuomet, kai pacientas yra alergiškas vaistams, įeinantiems į gydymo schemą. Tokiais atvejais gydymo schema sudaroma individualiai, bendradarbiaujant su alergologais.
